Teisinė atsakomybė

Ištrauka

TURINYS
Įvadas 3
Atsakomybė 4
Teisinė atsakomybė 5
Teisinės atsakomybės atsiradimas 7
Teisinės atsakomybės įgyvendinimas 10
Teisinės atsakomybės principai 12
Teisinės atsakomybės rūšys 13
Naudota literatūra 17

Įvadas
Asmuo, gebąs suprasti savo veiksmus ir numatyti jų padarinius, įsipareigoja
sau ir kitiems elgtis tinkamai, t.y. savo veiksmais nepadaryti žalos kitų individų
teisėms, o jei žala vis dėlto atsiranda – ją atlyginti. Individo elgesys privalo būti
teisiškai atsakingas. Kiekvienas iš mūsų tik tada gali reikalauti iš visuomenės
pagarbos savo subjektinėms teisėms, kai pats gerbia (ir tai įrodo savo elgesiu)
kito asmens subjektines teises. Taigi visiems ir kiekvienam turi būti aišku, kad
vienintelė galimybė taikiai gyventi kartu ir kurti bei naudotis jau sukurtais
visuomeniniais gėriais – tai individo pareiga elgtis atsakingai. Nauja pažiūra į
teisę, kaip į socialinio kompromiso priemonę, reikalauja įvertinti ir vieną
svarbiausių teisės institutų – teisinę atsakomybę. Šis laikmetis verčia naujai
pažvelgti į daugelį teisinių institutų.

Atsakomybė
Atsakomybė atsiranda kartu su visuomene ir galima tik visuomenėje. Socialinių
mokslų literatūroje ji paprastai nagrinėjama pasitelkus tokią kategoriją kaip
pareigos jausmas. „Filosofijos žodyne“ atsakomybė aiškinama kaip žmogaus
priedermė atsakyti už savo veiksmus (ir neveikimą) tais atvejais, kai jų
padariniai priskiriami jam, tai yra, už kuriuos jis privalo laiduoti ir, esant
reikalui, atsiskaityti atitinkamai institucijai, kuri šiuo atžvilgiu yra autoritetas.

Apskritai valios laisvė suponuoja gebėjimą suvokti savo veiksmų atitikimą
socialinių normų reikalavimams, tai yra, kiekvienas asmuo yra laisvas rinktis
veikimo visuomenėje būdą, todėl turi pareigą atsakyti už savo veiksmus.
Pastarąją galima suprasti kaip:
1. pareigą veikti pagal pageidautino visuomenėje elgesio modelį
2. pareigą atsakyti už savo veiksmų padarinius
G. Lastauskienės paskaitos metu pateikta medžiaga
Filosofijos žodynas. Vilnius: Alma litera, 2002, p. 25
Taigi socialinė atsakomybė aiškintina ne kaip vienkartinis veiksmas , o
procesas , nuolatinis įsipareigojimas visuomenei, suvokiant, kad leidimas
gyventi joje įpareigoja atitinkamoms socialinėms pareigoms siekant tos
visuomenės stabilumo , sugyvenimo.
Pabrėžtina, kad apie žmogaus atsakomybę galima kalbėti tik jeigu jis veikia
laisvai, tai yra, pats pasirenka konkretų savo elgesio variantą, būdą ir supranta
savo veikimo (neveikimo) prasmę ir padarinius.
Priklausomai nuo to, kokioje socialinės sferos srityje asmuo veikia, kokios
socialinės normos išreiškia pageidautino elgesio standartą, galima skirti
socialinės atsakomybės rūšis.
1. Moralinė atsakomybė – tai asmens pareiga veikti pagal visuomenės 
moralės normas ir atsakyti už jų nevykdymą
2. Teisinė atsakomybė – tai įsipareigojimas veikti pagal teisę – teisės 
normas ir teisės principus bei atsakyti už priešingą teisei veiklą.
Taigi atsakomybė – pareiga veikti pagal pageidautino visuomenėje
elgesio modelį ir pareiga atsakyti už savo veiksmų padarinius.