TEISĖS AKTAI IR JŲ RŪŠYS. DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS DARBDAVIO INICIATYVA

Ištrauka

TEISĖS AKTAI IR JŲ RŪŠYS. DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS DARBDAVIO INICIATYVA
Savarankiškas darbas

TURINYS
ĮVADAS...............................................................................................................................................3
1. TEISĖS AKTAI IR JŲ RŪŠYS.......................................................................................................4
2. DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS DARBDAVIO INICIATYVA .....................................6
IŠVADOS.............................................................................................................................................9
LITERATŪRA IR INFORMACIJOS ŠALTINIAI ...........................................................................10

ĮVADAS
Temos aktualumas. Norminiai teisės aktai – oficialūs rašytiniai dokumentai, turintys
privalomąją juridinę galią ir skirti nevienkartiniam naudojimui (taikymui). Jie reguliuoja
visuomeninius santykius, nustato, keičia ar naikina teisės normas, ir sukuria tam tikrus teisinius
padarinius, todėl jų vaidmuo visuomeniniame gyvenime ypač svarbus.
Teisinius darbo santykius nustato darbo sutartis, kuri sudaroma abiejų darbo sutarties
šalių interesais ir atitinka jų suderintą valią, todėl labai svarbu žinoti savo teises ir pareigas, darbo
sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva ir darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva,
kadangi teisiškai jie reguliuojami skirtingai.
Darbo tikslas: pateikti teisės aktų sąvoką ir nurodyti jų rūšis, taip pat išanalizuoti darbo
sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva.
Darbo uždaviniai:
1.išsiaiškinti, kas yra teisės aktas, ir kaip jis klasifikuojamas;
2.apibendrinti, kas yra darbo sutartis, ir kokiais atvejais ji gali būti nutraukta darbdavio iniciatyva.
Literatūros apžvalga: naudota teisinė literatūra, kuria remiantis pateikta teorija apie
teisės aktus ir ji palyginta su A. Vaišvilos teorija; rašant apie darbo sutarties nutraukimą darbdavio
iniciatyva, remtasi Darbo kodeksu bei darbo teise.

1. TEISĖS AKTAI IR JŲ RŪŠYS
Pasak Alfonso Vaišvilos „Teisės teorijoje“, teisės aktas – tai tautos, valstybės
institucijų, pareigūnų ar pavienių asmenų tam tikra tvarka priimtas oficialus rašytinis dokumentas,
kuriame yra suformuluotos teisės normos. Pirmiausia autorius išskiria šias pagrindines teisės aktų rūšis:
1.Bendrųjų teisės normų aktas – tai kompetentingų valstybės institucijų (teisėkūros
subjektų) specialia tvarka išleistas oficialus rašytinis dokumentas, kurio turinį sudaro teisės normos,
skirtos daugkartiniam naudojimui ir neribotam teisės subjektų skaičiui.
2.Individualių teisės normų aktai formuluoja vienkartinę, nors laiko atžvilgiu ir tęstinę
elgesio taisyklę, skiriamą konkretiems asmenims arba konkrečioms situacijoms.
3.Interpretuotų teisės normų aktai, kuriuos priima teisės normą aiškinanti institucija.
Bendrųjų teisės normų aktų paskirtis – centralizuotai reguliuoti įvairius santykius,
greitai reaguoti į besikeičiančius socialinės plėtros ir žmogaus teisių apsaugos poreikius. Teisiniai
nurodymai juose išdėstyti tiksliai ir prieinamai, todėl šie teisės aktai plačiai naudojami. Bendrieji
teisės normų aktai suformuluoti rašytine, dokumentine forma, todėl šalies gyventojai gali
operatyviai susipažinti su jų turiniu.
Individualių teisės normų aktai gali būti ir savarankišką individualią elgesio taisyklę
formuluojantys aktai, ir teisės taikymo aktai. Pagrindinis jų skirtumas tas, kad pirmieji formuluoja
savarankišką, palyginti su bendrosiomis teisės normomis, elgesio taisyklę; antrieji tokios taisyklės
neformuluoja, o tik paverčia bendrosios normos nustatytas teises ir pareigas konkretaus asmens
subjektinėmis teisėmis ir pareigomis. Todėl teisės taikymo akto formuluojama elgesio taisyklė tėra
bendrųjų nuostatų perkėlimas konkretiems asmenims ar situacijoms. Savarankišką elgesio taisyklę
formuluojančių individualių teisės normų aktų forma gali būti įstatymai, Seimo, Vyriausybės
nutarimai, piliečių testamentai, civiliniai sandoriai, darbo sutartys.
A. Vaišvila teisės aktus klasifikuoja atsižvelgdamas į konstitucinį valdžios padalijimą,
todėl pagrindinis jų klasifikavimo pagrindas – teisės akto juridinė galia. Ji priklauso nuo tą normą
išleidusio teisėkūros subjektą kompetencijos. Pagal bendrųjų teisės normų juridinę galią visi tokių
normų aktai yra skirstomi į įstatymus ir įstatymų lydimuosius aktus.
Įstatymai – tai specialia tvarka išleisti pirminiai teisės aktai, kurie turi aukščiausią
juridinę galią, formuluoja bendrąsias teisės normas, skirtas svarbiausiems žmonių santykiams
reguliuoti. Tai lemia jų išskirtinumą teisės aktų sistemoje. Įstatymų požymiai yra tokie: