Technologinio pobūdžio įmonės tarptautinės plėtros kritinių sėkmės veiksnių analizė

Ištrauka

Technologinio pobūdžio įmonės tarptautinės plėtros kritinių sėkmės veiksnių analizė
Baigiamasis magistro projektas

Turinys
Lentelių sąrašas 8
Paveikslų sąrašas 9
Santrumpų ir terminų sąrašas 10
Įvadas 12
1. Problemos analizė 14
2. Kritinių sėkmės veiksnių teoriniai aspektai 20
2.1. Kritinių sėkmės veiksnių koncepcija ir apibrėžtis 20
2.2. Kritinių sėkmės veiksnių modelių analizė 24
2.2.1. Kritinių sėkmės veiksnių modelis MVĮ internacionalizacijai 24
2.2.2. Sisteminiu požiūriu pagrįstas internacionalizacijos modelis 30
2.2.3. Kritinių sėkmės veiksnių skirstymo į kategorijas modelis 36
2.3. Technologinio pobūdžio įmonės tarptautinės plėtros kritinių sėkmės veiksnių identifikavimas 41
3. Tyrimo metodologija 44
3.1. Tyrimo objektas 44
3.2. Tyrimo metodas 45
3.3. Tyrimo instrumentas 46
3.4. Tyrimo dalyvių atranka ir imtis 46
3.5. Tyrimo eiga 46
3.6. Tyrimo etika ir ribotumai 48
4. Tyrimo rezultatai ir diskusija 50
4.1. Kokybinio tyrimo rezultatai 50
4.2. Diskusija 73
Išvados 78
Literatūros sąrašas 80
Priedai 87
1 priedas. Pusiau struktūruoto interviu klausimai 87
2 priedas. Interviu duomenys 89

Įvadas
Temos aktualumas. Nuo pramonės revoliucijos pradžios pasaulinė ekonomika nuolat plėtėsi. Plėtrai
įtakos turėjo tarptautinės prekybos liberalizavimas. Tarptautinės prekybos liberalizavimą galima
apibrėžti kaip sąvoką, nusakančią valstybės vykdomą ekonominę politiką kitų valstybių atžvilgiu,
suteikiančią didesnes galimybes užsienio gamintojams savo produktus laisvai įvežti ir jais prekiauti tos
valstybės vidaus rinkoje. Pagrindinės užsienio prekybos liberalizavimo priemonės – muitų mokesčių ir
prekybos suvaržymų panaikinimas. Šių suvaržymų panaikinimas atvėrė dideles galimybes įmonėms
plėstis tarptautinėse rinkose. Plėtra į naujas tarptautines rinkas kėlė naujų iššūkių įmonėms. Pirmiausia
reikėjo pasirūpinti tam tikromis tarptautinio verslo dedamosiomis dalimis, be kurių sulaukti sėkmės
būtų per daug sudėtinga.
Teorinėje literatūroje (Yarbrough, 2021; Dwivedi, Karim ir Starešinič, 2021; Naseer ir kt., 2022; ir
pan.) nurodoma, kad sėkmė naujose tarptautinėse rinkose priklauso nuo sėkmės veiksnių, kurie
teorinėje literatūroje įvardijami kaip kritiniai sėkmės veiksniai. Haleem, Sushil Qadri ir Kumar (2012)
teigia, kad kritiniai sėkmės veiksniai – tai veiksniai, prisidedantys prie organizacijos sėkmės ir svarbūs
siekiant organizacijos misijos. Anot Yarbrough‘o (2021), kritinis sėkmės veiksnys yra tai, ką įmonė turi
atlikti, į ką jie turėtų sutelkti dėmesį, kad pasiektų savo tikslus. Autorius nurodo, kad šie tikslai dažnai
vadinami rezultatais. Jei tikslas yra rezultatas, būtinas kritinis sėkmės veiksnys yra tai, ko reikia šiam
tikslui pasiekti. Skirtingi rezultatai turės skirtingus kritinius sėkmės veiksnius, Jei įmonė žino tik tikslą,
kurį nori pasiekti, bet nežino kaip jį pasiekti, žinių rezultatai taps hipotetiniais. Kad taip neatsitiktų
kritiniai veiksniai turi būti tiesiogiai susiję su įmonės verslo strategija.
Nors kritiniai sėkmės veiksniai yra įmonės sėkmei gyvybiškai svarbūs elementai, tačiau vis dar
dauguma įmonių vadovų tiksliai nežino, kas jie yra, kaip jie veikia, kaip juos nustatyti ir kokias su jais
susijusias problemas būtina spręsti einant į naujas tarptautines rinkas. Taip yra todėl, kad iki šiol vis dar
nėra teoriškai patvirtinto, visuotinai pripažinto, vieno kritinių sėkmės veiksnių sąrašo kuris tiktų visoms
įmonėms. Atvirkščiai, kiekvienas autorius, atsižvelgiant į įmonių dydį, jų verslo pobūdį, į veiklos sritis,
į valdymo, rinkos ir finansų sritis ir pan., išskiria skirtingus kritinės sėkmės veiksnius ir pateikia
skirtingas jų variacijas.
Nepaisant to, dauguma vadovų kritinius sėkmės veiksnius painioja su įsivaizduojamais, t.y. su svarbiais
sėkmės veiksniais. Kaip nurodo Grunert‘as ir Ellegaard‘as (1992), vadovai kritinius sėkmės veiksnius
painioja su įsivaizduojamais, nes kiekviena įmonė turi unikalius tikslus, viziją, vertybes bei misiją.
Anot autorių, būtent todėl identifikuoti industriniai kritiniai sėkmės veiksniai gali neveikti tam tikrose
organizacijose, nes įmonių vadovai ignoruoja ne tik svarbiausius, tačiau ir kitus veiksnius, o tai sukuria
virtinę kompleksinių problemų, kurios negali būti asocijuojamos vien su konkrečiais kritiniais sėkmės
veiksniai. Anot Lauer‘o (2020), kritiniai sėkmės veiksniai...