TAUTINIO TAPATUMO DISKURSO FORMAVIMAS TIKLAVEIKOS VISUOMENĖJE

Ištrauka

TAUTINIO TAPATUMO DISKURSO FORMAVIMAS TIKLAVEIKOS VISUOMENĖJE
Magistro baigiamasis darbas

TURINYS
SANTRAUKA 3
SUMMARY 5
ĮVADAS 7
1. MODERNYBĖ IR ASMENS TAPATUMAS 11
1.1. Modernybės konstruojamas socialinis patyrimas 11
1.2. Tapatumo krizė masinio vartojimo kultūroje 14
1.3. Nacionalinės valstybės nykimas 18
1.4. Tinklaveikos visuomenės prielaidos 19
1.5. Tapatumo formos tinklaveikos visuomenėje 22
2. TAUTIŠKUMO IDĖJA IR NACIONALIZMAS 25
2.1. Tautinio tapatumo samprata 25
2.2. Nacionalizmo samprata 27
2.3. Tautos samprata ir kilmė pagal nacionalizmo teorines prieigas 30
3. LIETUVIŠKUMO KONSTRAVIMO NAUJIENŲ MEDIJOSE TYRIMAS 33
3.1. Tyrimo metodologija 34
3.2. Lietuviškumo konstravimo naujienų medijose kiekybinė turinio analizė 39
3.3. Lietuviškumo konstravimo naujienų medijose kokybinė turinio analizė 47
IŠVADOS 70
LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS 72
PRIEDAI 83

ĮVADAS
Temos aktualumas ir naujumas.
Postmodernybės epocha įgalino laiko ir erdvės transformacijos procesus, kurių dėka
nenuginčijamai vienodu mastu bei greičiu kasdienį individų gyvenimą, jų patirtį ir tolimesnę
žmonijos raidą veikia globalizacijos reiškinys. Kai kuriems globalizacija asocijuojasi su laisve ir
didesnėmis galimybėmis, kitiems – tautų bei individualumo nykimu. Tačiau bendrai tariant,
globalizacija pasireiškia valstybių sienų „trynimu“, gyvenimo dinamika, standartizacija ir
homogeniškumu, vartojimo kultu, technologijų pokyčiais bei pasaulinės rinkos įtakomis.
Pagrindinio kosmopolitiškumo šalininko vaidmenį užima žiniasklaidos priemonės, kurios
taip pat apima viešosios erdvės kūrėjo, nuomonės formuotojo funkcijas. Medijose globalusis elitas
tampa dabartino žmonijos gyvenimo būdo rėmėju ir palaikytoju. Todėl kasdienis individo
gyvenimas vis labiau atitrūksta nuo to, kas tikra, realu, kas kelia įvairiapusišką patirtį bei padeda
išspręsti ne tik individualaus, bet ir bendruomeninio gyvenimo problemas. Globalus informacijos
tinklas ir jo sukonstruota erdvė tampa individo pasaulio erdve. Būtent tinklo įsigalėjimas
kasdieniame žmonių gyvenime suformavo naująją tinklaveikos visuomenę, kuri yra vartotojiška bei
gyvenanti kapitalizmo ideologijos rėmuose. Tačiau naujųjų medijų globaliame informacijos tinkle
pateikiama informacija nebūtinai atspindi realybę, bet greičiau ją tiesiog formuoja.
Atsižvelgdami į „takios“ modernybės ir globalaus pasaulio per medijas pateikiamas
beasmenes ir dinamišką gyvenimo būdą skatinančias normas, individai privalo nuolatos keisti ir
konstruoti savo asmeninį tapatumą, t. y. savąjį Aš. Todėl galima teigti, kad globalizacija suformavo
tapatumo krizę.

Lietuvos taip pat neaplenkia spartūs globalizacijos procesai. Europos migracijos tinklo
duomenimis per pastarąjį laikmetį iš Lietuvos išvyko trečdalis gyventojų.

Todėl vienos dažniausių
globalizacijos paveiktų nūdienos Lietuvos aktualijų – nemažėjantys emigracijos mastai, diskusijos
apie lietuvių, kaip vienos iš sparčiausiai nykstančios tautos pasaulyje likimas, senėjanti visuomenė,
„protų nutekėjimas“ ir kitos, ne tik su emigracija susijusios problemos.
Jau daugiau kaip dešimt metų Lietuva priklauso Europos Sąjungai (ES), kurios nuostatose
globalizacija vertinama kaip stiprėjančios tarptautinės ekonominės integracijos galimybė bei
procesas, nulėmęs penktadalio ES šalių gyvenimo lygio augimą.

Todėl ES politika skatina savo
valstybes nares įvertinti globalizacijos teikiamą naudą. Šis aspektas lemia fundamentalų Lietuvos
politikos, kultūros, ekonomikos, mokslo, tapatumo transformavimą remiantis kosmopolitiškomis
vertybėmis.
Pastarasis globalizacijos protegavimo fenomenas suteikia sąlygas susiformuoti šalutiniam
globalizacijos efektui – tapatumo krizei. Asmeninis individo tapatumas negali susiformuoti be
tautinio tapatumo. Būtent ši priežastis ir yra pagrindinis motyvas, paskatinęs analizuoti tautinio
tapatumo diskurso formavimą tinklaveikos visuomenėje, empirinio tyrimo atveju pasirenkant
lietuviškumo konstravimą naujienų medijose.
Darbo problema.
Globalizacijos metu informacinių ir komunikacinių technologijų įsigalėjimas lėmė
tinklaveikos visuomenės atsiradimą, kurioje, nuolatos keičiantis vertybėms ir gyvenimo tempui,
tradicinės tapatumo formos, tarp jų ir tautinis tapatumas, kinta bei įgauna naujų bruožų.
Ikimodernybės lakais tapatumas buvo apibrėžiamas per kalbą, papročius, gyvenamą vietą, tačiau
dabar remiamasi visai kitomis kategorijomis, kurias ir nulėmė gyvenimo dinamikos įsigalėjimas.
Modernybė transformuoja tapatumo sampratą, todėl tik dabar pradedamos suvokti tam tikros
socialinio gyvenimo problemos. Šiandien jau yra kalbama ne tik apie individualias krizes, bet ir
apie tautos, tautinės valstybės, tautiškumo (lietuviškumo) pokyčius.
Būtent dėl šios priežasties reikia ištirti, kaip modernybės nulemti globalizacijos procesai
veikia lietuviškas naujienų...