Tautinio ir pilietinio sąmoningumo puoselėjimas tenkinant ikimokyklinukų saviraiškos poreikius

Ištrauka

Tautinio ir pilietinio sąmoningumo puoselėjimas tenkinant ikimokyklinukų saviraiškos poreikius

TURINYS
TURINYS 1
ĮVADAS 2
1.PILIETIŠKUMO IR TAUTIŠKUMO UGDYMO SAMPRATA 2
2.TAUTINIO IR PILIETINIO AUKLĖJIMO FUNKCIJOS IR TIKSLAI 2
3.UGDYMO TIKSLĄ IR UŽDAVINIUS LEMIANTYS VEIKSNIAI 3
4.SAVIRAIŠKOS POREIKIŲ TENKINIMAS – ETNINĖS KULTŪROS DĖKA 4
5.GEROJI PRAKTIKA REMIANTIS „KLAIPĖDOS LOPŠELIO DARŽELIO „ŽELMENĖLIS“ ĮGYTA PATIRTIMI.6
IŠVADOS 9
PASIŪLYMAI 9
Literatūra 10

ĮVADAS
Vaikas atkeliavęs į darželį ar priešmokyklinę grupę susiduria su labai daug naujovių. Nauji
draugai, nauji mokytojai/auklėtojai. Galbūt net ne visi vaikai susimąsto, kad iš tikrųjų darželis ar
priešmokyklinė grupė, tai nėra tik laisvalaikio leidimas, žaidimas su draugais, bet kartu ir gebėjimų
ugdymas, per kurį ir siekiama puoselėti tautinį ir pilietinį sąmoningumą. Pasirinkau šią temą: „Tautinio ir
pilietinio sąoningumo puoselėjimas tenkinant ikimokyklinukų saviraiškos poreikius“ norėdama įsigilinti,
kiek iš tikrųjų yra puoselėjamas tautinis ir pilietinis savarankiškumas.
1.PILIETIŠKUMO IR TAUTIŠKUMO UGDYMO SAMPRATA
Kalbant apie pilietiškumo ugdymą svarbiausia būtų pabrėžti, kad pilietiškumas yra visa apimantis. Visų
irma, pilietiškumas reiškia, kad visi piliečiai turi teisę naudotis žmogaus teisėmis ir jausti, kad juos gina
demokratinė visuomenė,o visų antra, pilietiškumas reiškia, kad kiekvienas turi dalyvauti sprendžiant visai
visuomenei rūpimus klausimus. Argi pilietiškumas yra tai, ką mes jaučiame, kas yra neatsiejama mūsų dalis.
Lietuvoje pakankamai daug kalbama apie pilietiškumą nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo. Apie
tai daug diskutuotina, rengti vadovėliai, programos, mokyti pedagogai. Tačiau klausimas ar kas nors
pasikeitė? Vis dažniau pasigirsta balsai, kad pasikeitė, tačiau deja, ne į gerąją pusę. Dabartiniai
trisdešimtmčiai manau, kad puikiai prisimena , kaip mokyklose vos ne visos mergaitės į kasas buvo
susipynę trispalvius kaspinus, o berniukai buvo įsisegę trispalves. Tam tikra prasme, tai buvo būtinybė,
kitaip net neįsivaizdavome.
Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos teigia, kad Lietuvos pilietis turi
suprasti teisinės valstybės principus, savo ir kitų tautų kultūrų savitumą, kultūrų bendrybes ir skirtumus,
gebėti dalyvauti priimant sprendimus, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, reikšti argumentuotą
nuomonę ir pan. Pilietinis ugdymas žengia koja kojon su tautiniu. Pagal A. Maceiną, pirminis specialus
tautinio auklėjimo uždavinys yra patriotizmo plėtra, arba patriotinis auklėjimas. Jis žadina tautinės
individualybės meilę, nustato tinkamus asmens santykius su tauta ir tautine kultūra. Trečiasi tautinis
auklėjimo uždavinys yra nacionalinių nusiteikimų plėtra. Jis tiesiogiai rengia tautą kultūrinei kūrybai.
2.TAUTINIO IR PILIETINIO AUKLĖJIMO FUNKCIJOS IR TIKSLAI
Tautinė individualybė žmoguje yra sykiu ir įgimta ir įgyta. Galima būtų išskirti šias tautinio auklėjimo
funkcijas: išvystymas – tautinė individualybė – gamtos davinys. Tačiau tai tik sėkla, augmuo, turintis savo
dėsnius, kurie skleidžia žmoguje tautybės užuomazgas. Tačiau prigimtis pati vien neįstengia jokio daikto
išvystyti tiek, kiek reikaauja vidinis jos tikslas. Žmogaus prigimčiai išsiskleisti padeda ugdymas. Žmogus iš
prigimtis turi vienos ar kitos tautybės elementų, bet tikru tautiniu individu jis tampa tik patyręs tautinio
auklėjimo. Taigi, viena tautinio auklėjimo funkcijų yra padėti prigimčiai išskleisti individo tautybę.
Perteikimas – išvystymas iš esmės surištas su perteikimu. Tautines užuomazgas išskleidžia tik tautinės
gėrybės. Kokia galia arba kokia ypatybė yra išvystoma, tokios gėrybės turi būti perteikiamos. Tautinių
užuomazgų negalima išvystyti nei svetimų tautų gėrybėmis, nei visuotinėmis kultūros idėjomis.
Perteikiamoji tautinio auklėjimo funkcija iš esmės linksta į savos tautos laimėjimus, apsireiškiančius
kalbos, meno, papročių ir religinių tradicijų pavidalu.