Taupymo teorijos ir jų reikšmė ekonomikoje

Ištrauka

TURINYS
1.ĮVADAS 3
2.TEORIJOS, SUSIJUSIOS SU TAUPYMU 4
2.1.Dž. M. Keinso „taupymo paradoksas“ 4
2.2.F. Modilijanio ir R. Brumbergo gyvenimo ciklo hipotezė 5
2.3.M. Friedmano nuolatinių pajamų hipotezė 6
3.IŠVADOS 8
4.PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS 9
5.LITERATŪROS SĄRAŠAS 10

1.ĮVADAS
Taupymas yra vienas iš esminių ekonomikos plėtros veiksnių. Dr. Raimondo Kuodžio paskaitos
apie makroekonomiką medžiagoje taupymas yra apibūdinamas, kaip papraščiausiai tai, kas lieka, kai
ekonominis vienetas (pvz.: namų ūkis) nusprendžia, kiek pajamų išleisti vartojimui. Tokiu būdu
sprendimas, kiek vartoti yra ir sprendimas ir kiek taupyti. Taigi žmonių įpročiai taupyti yra tiesiogiai
susiję su vartojimu, o pastarasis su gamybos dydžiu bei investicijų kiekiu.
Toje pačioje makroekonomikos paskaitos medžiagoje teigiama, jog namų ūkių vartojimo išlaidos
yra didžiausia sudėtinė prekių ir paslaugų paklausos dalis, sudaranti apie 2/3 bendrųjų išlaidų, taip pat
pažymima, kad vartotojų noro leisti pinigus pokyčiai turi labai didelę įtaką ekonomikai. Būtent tai yra
analizuojama įvairių ekonomistų teorijose ir hipotezėse, susijusiose su taupymu. Jose bandoma
išanalizuoti, kas lemia žmonių taupymo įpročių susiformavimą ir kaip tai yra susiję su individų
pajamomis ir vartojimu.
Taigi šio mano darbo tikslas ir yra apžvelgti teorijas ir hipotezes, susijusias su taupymu, paaiškinti
jo ryšį su vartojimu ir svarbą ekonomikoje.
Darbo uždaviniai:
1.Išsiaiškinti, kas lemia taupymą, žmonių taupymo įpročius;
2.Apžvelgti Keinso taupymo paradoksą, Friedmano nuolatinių pajamų hipotezę, bei
Modiljanio ir Brumbergo gyvenimo ciklo hipotezę;
3.Trumpai aptarti referate pateiktą medžiagą.

2.TEORIJOS, SUSIJUSIOS SU TAUPYMU
2.1.Dž. M. Keinso „taupymo paradoksas“
Prieš pradedant analizuoti šią, XX a. pradžioje sumodeliuotą teoriją, pirmiausia reikėtų apibrėžti,
kas „taupymo paradoksas“ yra. Rūta Vainienė knygoje „Ekonomikos terminų žodynas“ taupymo
paradoksą apibrėžia kaip Džono M. Keinso iškeltą prielaidą, kad paskatos, kuriomis siekiama padidinti
taupymą, o ir taupymo padidėjimas tam tikromis sąlygomis gali sukelti vėlesnį taupymo mažėjimą.
Pasak jo, tuomet, kai žmonės linkę daugiau taupyti, o ekonomika išgyvena smukimą, mažiau lėšų lieka
vartoti. Kuo mažiau gyventojai vartoja, tuo mažiau lėšų gauna gamintojai. Ilgainiui tai lemia gamybos
ir užimtumo mažėjimą. Šiuo taupymo paradoksu siekiama skatinti vartojimą ir niekinti taupymą,
kuriuo, kaip žinoma, grindžiamos investicijos ir ekonomikos plėtra.