Tarptautinio ir tarpteritorinio bendradarbiavimo tinklų kūrimas projektinės veiklos kontekste

Ištrauka

Tarptautinio ir tarpteritorinio bendradarbiavimo tinklų kūrimas projektinės veiklos kontekste
Praktinės krypties magistrantūros studijų baigiamasis darbas

TURINYS
ĮVADAS 10
1. BENDRADARBIAVIMO SĄVOKOS IR PROJEKTINĖS VEIKLOS MOKSLINĖ 
LITERATŪROS ANALIZĖ 12
1.1. Bendradarbiavimo sampratos analizė 12
1.2. Bendradarbiavimo formos ir efektyvumas 14
1.3. Tarptautinio ir tarpteritorinio bendradarbiavimo ypatumai 14
1.4. Projektinės veiklos gairės 20
1.5. Tinklaveiklos raiškos ypatybės 23
1.5.1. Tinklų rūšys 25
1.5.2. Veikniai lemiantys efektyvų tinklų veikimą 27
2. TARPTAUTINIO IR TARPTERITORINIO BENDRADARBIAVIMO VERTINIMAS 
PROJEKTINĖJE VEIKLOJE 35
2.1. Tyrimo metodika 35
2.2. Tarptautinio ir tarpteritorinio bendradarbiavimo įgyvendinimo projektinės veiklos etapuose 
vertinimas 37
3. TVARAUS TARPTAUTINIO IR TARPTERITORINIO BENDRADARBIAVIMO TINKLO 
KŪRIMAS 45
3.1. Tarptautinio ir tarpteritorinio bendradarbiavimo analizės projektinės veiklos kontekste 45
3.2. Tvaraus bendradarbiavimo tinklo kūrimo tobulinimo kryptys 49
IŠVADOS 53
NAUDOTA LITERATŪRA 55
PRIEDAI 58

ĮVADAS
Spartūs aplinkos pokyčiai, bręstanti socialinė visuomenė skatina organizacijas rengti
inovatyvius projektus. Tarptautinis ir tarpteritorinis bendradarbiavimas tampa įrankiu formuojant
glaudžius partnerystės ryšius su vietos ir užsienio partneriais. Sėkmingai vystomas
bendradarbiavimas lemia projektinės veiklos tęstinumą, bei konkurencinį pranašumą kuriant
inovatyvius projektus. LEADER kaimo plėtros programoje pabrėžiama bendradarbiavimo reikšmė,
„tai būdas praplėsti vietos patirtis ir vietovei pasiūlyti naujų žinių, siekiant patobulinti vietos
strategijas”. Bendradarbiavimas su kitų geografinių vietovių atstovais gali būti svarbiausias bet
kokios bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (toliau – BIVP) ar LEADER vietos plėtros
strategijos elementas arba papildomas šios strategijos pranašumas. Vietos veiklos grupė (toliau –
VVG) ir kitos projektinės organiacijos tampa vis labiau priklausomos nuo bendradarbiavimo ir
bendrų išteklių, būtinų projektinės veiklos įgyvendinimui. Ši priklausomybė paskatino atsirasti
tinklus kaip veikimo kartu priemonę.
Jau nuo XXI amžiaus vis dažniau kalbama ne apie pavienius asmenis, grupes, organizacijas,
bet apie tinklus, į kuriuos susijungę pastarieji galėtų veikti kur kas efektyviau (Targamadzė V.,
Kaušylienė A., 2002). Tinklai yra kuriami siekiant greitai pasikeisti informacija, žiniomis, siekti
bendrų tikslų. Nuo tinklų sąvokos analizių pradžios, tinklaveika pateikiama kaip efektyvaus
veikimo kartu priemonė. Sukurti partnerių tinklai skatina narių įsitraukimą dalijantis patirtimi,
sprendžiant įvairias problemas susijusias su projektine veikla. Kiekviename projekto įgyvendinimo
etape svarbu teisingai pasinaudoti tarpteritorinio ir tarptautinio bendradarbiavimo tinklaveikos
privalumais. Bendradarbiavimas turėtų būti inicijuojamas Vietos veiklos grupių ir kitų projektinių
organizacijų nuo pat idėjos vystymo, kurio dėka būtų pasiekti efektyvesni veiklos rezultatai.
Atsižvelgiant į tai, kad Europoje, o ypač Lietuvoje, matyti tik pati tinklų naudojimo pradžia, būtina
numatyti seką veiksmų lemiančių bendradarbiavimo tinklų tvarų funkcionavimą.
Problema. Iki šiol priežastims, dėl kurių tarptautinis ir tarpteritorinis bendradarbiavimas yra
svarbus projektinės veiklos kontekste skiriama itin mažai dėmesio. Inicijuojamo tarptautinio ir
tarpteritorinio bendradarbiavimo tinklaveikos vertinimų Lietuvoje nėra atlikta, tačiau tiklaveikos
efektyvumas aptariamas gana plačiai. Bendradarbiavimo bei tinklų apibrėžimų įvairovė rodo aiškų
poreikį apibrėžti šias sąvokas, bei nurodyti jų reikšmę ir svarbą įgyvendinant projektus.
Atsižvelgiant į tai, kad nėra pakankamai ištyrinėtas tarptaitinis ir tarpteritorinis
bendradarbiavimas projektinės veiklos metu, , pasirinkta magistro darbo tema – tarptautinio ir
tarpteritorinio bendradarbiavimo tinklų kūrimas: projektinės veiklos kontekste.