Tarptautinė prekybos politika - ES kryptys, Lietuvos atvejis ir besivystančių šalių iššūkiai

Ištrauka

Turinys
Įvadas 3
1. Tarptautinės prekybos politika 4
1. 1. Ištakos ir Europos Sąjungos pozicija 4
1. 2. Organizacijos 5
1. 3. Lietuvos atvejis 6
2. Ekonomikos atvirumo privalumai 7
3. Iššūkiai ir kliūtys 8
4. Galimybės ir siūlymai 9
Išvados 11
Literatūros sąrašas 12

Įvadas
Tarptautinė prekyba – daug diskusijų keliantis klausimas. Šalims, siekiančioms
efektyviai dalyvauti tarptautinės rinkos procesuose, itin svarbu gebėti derinti nacionalinius bei
tarptautinius interesus. Žinoma, jog kiekvienos valstybės indėlis į tarptautinę rinką kiek kitoks.
Skirtumai akivaizdūs ir tarp skirtingų šalių grupių. Šiame darbe aptariama besivystančių šalių
situacija. Atsižvelgiant į tai, jog šiai grupei priklauso apie 120 valstybių (kitaip dar – 80 % pasaulio
gyventojų), labai svarbu suvokti, ką šios šalys gali duoti tarptautinei ekonomikai ir kaip tinkamai
turėtų jose veikti. Tai sritis, stipriai veikiama globalizacijos proceso, taigi apjungianti daugelį vietos
bei užsienio politikos planavimo aspektų.
Darbo tikslas – apžvelgti tarptautinę prekybos politiką, įvardinti esminius Europos
Sąjungos politikos bruožus, pagrindines organizacijas, aptarti Lietuvos, kaip besivystančios
valstybės, atvejį, įvardinti svarbiausius tarptautinės prekybos principus, privalumus, teikiamas
galimybes, sunkumus, su kuriais tenka susidurti pažangos siekiančioms šalims bei pristatyti ekspertų siūlymus.
Darbo metodas – mokslinių straipsnių analizė, tarptautinių organizacijų veiklos
principų apžvalga, atliktų tarptautinių ir nacionalinių tyrimų išvadų pristatymas.

1. Tarptautinės prekybos politika
1. 1. Ištakos ir Europos Sąjungos pozicija
Svarstymai apie tarptautinės prekybos įtaką ekonomikos augimui užgimė XVII a.
Anglijoje, kurioje tuo metu formavosi nauja ekonomikos teorija, įgavusi merkantilizmo
pavadinimą. Anot šios srovės atstovų, būtina sąlyga valstybės klestėjimui – prekių keitimas į auksą.
Teigta, jog būtent auksas atspindi ekonominę šalies būklę, todėl reikia riboti importą siekiant kuo
didesnių aukso sankaupų. Ši teorija ilgainiui pasklido Vakarų Europoje ir tapo užsienio politikos pagrindu.