Tarptauinis Ir Nacionalinis Saugumas. A. Šliogerio straipsnio ir B. Buzan palyginimas

Ištrauka

Tarptauinis Ir Nacionalinis Saugumas A. Šliogerio
straipsnio ir B . Buzan palyginimas
Visos valstybės turi tam tikrą požiūrį į Nacionalinį saugumą, kuris dažniausiai
išreiškiamas per Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą ir Nacionalinio saugumo
strategiją. Šiuose dokumentuose yra nustatoma valstybės nacionalinio saugumo tikslai,
uždaviniai, subjektai ir objektai, bendrosios nuostatos ir panašiai. Nacionalinio saugumo
pagrindų įstatymas visa tai apibrėžia abstrakčiau, nustato pagrindinius dalykus. Kitame
dokumente – Nacionalinio saugumo strategijoje – kas tam tikrą laiką yra apibrėžiama jau
konkrečiu laikotarpiu esama situacija, t.y. išdėstomos pagrindinės nacionalinio saugumo
politikos prielaidos, interesai, rizikos veiksniai, pavojai, grėsmės nacionaliniam
saugumui, LR nacionalinio saugumo politika ir nacionalinio saugumo strategijos
įgyvendinimo būdai ir priemonės supažindina su nacionalinio saugumo principais.
Visa tai sudaro bendrą valstybės poziciją nacionalinio saugumo atžvilgiu. Nustato tiek
prioritetinius tikslus, tiek santykius su kaimyninėmis valstybėmis ir dar eilę kitų dalykų.
Taip pat išanalizuojama situacija politiniu, socialiniu, ekonominiu, kultūriniu atžvilgiu.
Taigi Barry Buzanas manė, kad saugumo sąvokos plėtotė yra sveikintinas dalykas, tačiau
„būtina apibrėžti saugumo, kaip iš esmės ginčytinos sąvokos, ribas’’ir šią plėtotę reikia
prasmingai išnaudoti vykdant nedalomo saugumo tyrimus. B. Buzanas buvo vienas
pirmųjų, pamėginusių sujungti svarbiausias saugumo studijų plėtotės idėjas į vientisą
saugumo tyrimų modelį – šis modelis buvo pateiktas ir Lietuvoje gerai žinomoje knygoje
Žmonės, valstybės ir baimė. Šiame darbe norima pateikti Nacionalinio saugumo svarba,
lyginant ir išanalizuojant Arvydo Šliogerio straipsnį „Apie vieną kitą grėsmę Lietuvai“
bei jį susieti su Barry Buzan knyga „Žmonės, valstybės ir baimė“. Lyginant šiuos du
skirtingų autorių kūrinius ir įžvalgas bus perteiktiamas abiejų požiūris į tam tikrus
aspektus ir situacijas per nacionalinio saugumo prizmę.
Arvydas Šliogeris straipsnyje ’’Apie vieną kitą grėsmę Lietuvai’’
Arvydas Šliogeris- tai garsus Lietuvos filosofas, vokiečių egistencializmo
tyrinėtojas, eseistas, filosofinių tekstų vertėjas. Jį galima būtų pavadinti vienu
produktyviausių Lietuvos filosofų, atgimimo metais aktyviai reiškėsi publicistikoje.
Viešajame diskurse galime išvysti nemažai jo kontraversiškų, aršių bei vaizdingų
straipsnių įvairiomis temomis. Daugelyje jo straipsnių egzistuoja žmonių lygybės idėjos
kritika (tai galima pastebėti ir pastarajoje monografijoje). Šiame straipsnyje bus aptikta
nemažai ginčytinų bei nevienareikšmiškų A. Šliogerio išsireiškimų, juos bandysime
aptarti toliau, dalinai bus remtasi naudojant B. Buzano knyga.
Pirmiausia reikia aptarti teorinius Lietuvos nacionalinio saugumo aspektus
prieš aptariant ginčytinas straipnio detales. Barry Buzan ir Arvydą Šliogerį sieja panašus
požiūris į globalizacijos neigiamus aspektus. B. Buzan teigia
1
, jog valstybės, kurių galybė
yra silpna, tačiau stiprios valstybės (dalinai prie tokių galima priskirti ir Lietuvą) yra labai
pažeidžiamos karinių grėsmių dėl resursų stokos, taip pat pastebima, jog jos yra labiau
paveikios glolalizacijos daromai įtakai. A. Šliogeris netiesiogiai tai patvirtina teigdamas,
1

kad „globalizacijos malūnas neabejotinai sumals į kosmopolitinius miltus ne tik Lietuvą,
bet ir Vokietiją ar Angliją, nors, žinoma, ne taip greitai kaip mūsų šalį“ Laiko vienetas
parodo, jog Lietuva yra silpnesnė už Vokietiją ar Angliją.
B. Buzan ir A. Šliogerio nuomonė sutampa dar vienu aspektu- jeigu vietinė
kultūra yra silpna ir tuo pačiu maža, tuomet netgi specialiai nesuplanuoto atsitiktinio
kontakto šalutinis poveikis gali būti griaunantis ir politiškai žalingas. Taigi Lietuvos
atveju kultūra nėra stipri, ją gali lengvai paveikti už ją stipriasnios kultūros (pavyzdžiui,
Amerikos kultūra), kurios gali būti ydingos mūsų šaliai. Ši socialinė grėsmė turi būti
traktuojama per Lietovos prizmę, tai yra ne kokia nors išorės grėsmė, bet labiau vidinė
socialinė grėsmė. Tai yra dėl to, kad Lietuvos kultūra yra nekonkurencinga pasauliniu
mastu.
Kitas aspektas, kurį labai panašiai supranta ir B. Buzan, ir A. Šliogeris yra pačių
nacionalinių grėsmių rūšys. B. Buzan teigimu egzistuoja...