Tarpkultūrinis švietimas ir komunikacija

Ištrauka

Tarpkultūrinis švietimas ir komunikacija
1 ir 2 užduotys

1 užduotis
1.1 Išanalizuojama probleminė situacija/atvejis.
1.2 Identifikuojamos trys galimos šios problemos atsiradimo priežastys (kodėl taip atsitiko).
1.3 Pateikiamos ištraukos iš mokslinių teorinių šaltinių, kurie leidžia pagrįsti problemos
atsiradimo priežastis.
Ilgą laiką istorijoje Lietuva buvo pakankamai izoliuota nuo išorinio pasaulio, todėl nenuostabu,
jog “kitokios išvaizdos” žmogus Lietuvoje buvo retas svečias. Dar ir dabar galima pastebėti į
“kitokios išvaizdos” žmones keistai žvilgčiojančius praeivius.
Lietuvoje, pagerėjus verslo sąlygoms ir bendrai ekonominei padėčiai, atsirado nemažai veiksnių,
skatinančių trečiųjų šalių piliečių imigraciją. Tad Lietuva tapo traukos zona trečiųjų šalių piliečiams
(Popova, 2011, 14 p.). Šiuo metu Lietuvoje gyvena daugiau kaip 22 tūkst. trečiųjų šalių piliečių iš
beveik 80 įvairių pasaulio valstybių. Nenuostabu, kad vos ne 1 procentą nykstančios Lietuvos gyventojų
sudarantys kitų šalių žmonės vis dažniau yra matomi ir girdimi gatvėse, su jais susiduriame
parduotuvėse, pirkdami kasdieninį maistą, prasilenkiame važiuodami troleibusais ir autobusais, jie mus
pasitinka kavinėse ar specialiose prekybos vietose. Net nebestebina, jei į mus kreipiasi ne visai
taisyklinga lietuvių kalba arba angliškai teiraujasi kokios nors informacijos. Atrodo, didžioji dalis
visuomenės jau turėjo išsiugdyti teigiamą požiūrį į kitataučius, gal netgi priprasti prie jų, ypač kitokios
odos spalvos, kitokios išvaizdos žmonių, tačiau kitataučių paveikslas piešiamas vis dar tamsiomis
spalvomis, o požiūris į juos dažnai yra žeminantis, paniekinantis, išjuokiantis.
Labai dažnai neigiamą arba teigiamą įspūdį apie užsieniečius visuomenės nariai susidaro
žiniasklaidos dėka. Joje žmonės perskaito ir pamato įvairius pavienius ar masinius įvykius, kurie mažiau
ar daugiau paveikia mąstymą tam tikra linkme. Šioje probleminėje situacijoje taip pat matyti, kad viena
iš problemų yra neigiama žiniasklaidos įtaka visuomenei, kuri iš anksto suformuoja priešišką
nusiteikimą prieš kitataučius, šiuo atveju, kinus.
Tai, kad žiniasklaida apie kitataučius formuoja neigiamą įtaką matyti ir iš mokslinių šaltinių:
1. Mokslininkai pastebi, kad neigiamą imigrantų ar etninių mažumų įvaizdį reprodukuoja
žiniasklaida. Nagrinėdami lietuvių ir kitataučių asmeninius ir dalykinius socialinius santykius
Lietuvoje, mokslininkai pastebi stereotipines nuostatas asmeninių santykių lygmeniu.< >.
Apklausose dalyvavę lietuviai, lenkai, rusai savo šeiminėje ar draugų aplinkoje nenorėtų matyti
musulmonų, žydų, kinų ir čigonų. Toks šališkas etninių grupių pateikimas žiniasklaidoje skatina
nepakantumą Lietuvos visuomenėje. ¹
2. Žiniasklaidoje rasizmas komunikuojamas per socialinių reprezentacijų formas. Svarstytina, ar
etninių arba imigrantų grupių įvaizdis bei etninių santykių interpretacija žiniasklaidoje yra sąmoningai
iškreiptas (sukonstruotas) vaizdinys, ar yra platesnio socialinių reprezentacijų (re)produkavimo proceso
viešojoje erdvėje dalis. <…>. Rasistinė ar ksenofobinė informacija žiniasklaidos pranešimuose
suprantama kaip bet kuri rašytinė ar vaizdinė medžiaga, propaguojanti, skatinanti ar kurstanti
neapykantą, diskriminavimą ar smurtą, nukreiptą prieš asmenį ar asmenų grupę dėl rasės, odos spalvos,
etninės kilmės bei religijos².
3. Žiniasklaidos priemonių skleidžiama informacija etnine tematika gali būti vienu iš socialinio
dalyvavimo ar atskirties, integracijos ar dezintegracijos, demokratiškumo rodiklių. Nepakankamas,
neadekvatus vaizdas gali paskatinti nelygybės – realios ar įsivaizduojamos – formavimąsi³.
Galima rasti daugybę mokslinių šaltinių ir straipsnių apie žiniasklaidos įtaką ir požiūrį į kitataučius.
Išanalizavus pirmąją problemą iš karto kyla kita esminė problema – tolerancijos stoka,
diskriminacija, nepakantumas kitataučiams Lietuvoje. Tai jaučiama ir šioje šeimoje, į kurią atvyko ši mergaitė.
Kaip teigiama straipsnyje „Įvairovės labirintai (2012), tolerancijos sąvoka Lietuvoje suprantama
nevienareikšmiškai - pradedant visišku kitokio elgesio, požiūrio ar asmens atmetimu ir net nenoru
bandyti jo pažinti, baigiant sąvokos ribų išplitimu ir nesupratimu, kur baigiasi tolerancija ir prasideda
abejingumas. Kiekvieno mūsų noras pažinti ir suprasti, siekimas praplėsti savo mąstymo ir suvokimo
erdves - tai tautos mentaliteto vystymosi prielaida, demokratiškos, atsakingos bei humaniškos
visuomenės...