Kūrybinio darbo aprašas. Tapybos darbas ,,Laisvės medis’’

Ištrauka

Kūrybinio darbo aprašas
Tapybos darbas ,,Laisvės medis’’

Turinys
Įvadas…………………………………………………………………………………...4
1. Kūrinio technika, forma, išraiškos priemonės, stilius, žanras…………………….….6
2. Kūrybinio darbo kontekstas (analogų analizė)……….................................................9
3. Išsami kūrybinio darbo analizė...................................................................................12
Išvados............................................................................................................................14
Priedai……………………..............................................................................................15
Naudota internetinė prieiga………………………………………..................................23

Įvadas
Baigiamajam dailės brandos egzamino darbui pasirinkau dirbti su akrilu. Akrilą pasirinkau todėl,
kad ši priemonė man yra priimtiniausia, su ja lengva bei patogu dirbti. Akrilas greitai džiūsta,
išdžiūvęs dažų paviršius neskylinėja ir netrūkinėja, didelis spalvų pasirinkimas leidžia sukurti kuo
įspūdingesnį darbo efektą. Iš tiesų, nusprendžiau pasirinkti tokią temą, kuri atspindėtų šiuolaikinę
žmonių realybę, kiekvieno troškimą būti lasivu. Šį darbą pasirinkau todėl, kad ši tema yra labai
aktuali šiuolaikinei, moderniąjai visuomenei. Šią idėją kurti mane įkvėpė žymus XX amžiaus
antrosios pusės lietuvių poetas Justinas Marcinkevičius. Eilėraštyje ,,Laisvė“ įrodoma, jog žmogus
niekuomet negali nustoti ieškoti ir siekti lasivės.Tiek sau, tiek savo šaliai laisvės siekiama visais
žmogiškai įmanomais būdais.
Laisvė
Aš jau nepakeliu minčių apie tave
Kaip obelis, apsunkusi nuo vaisių,
Užlaužiu tragiškai nusvirusias rankas,
O tu sakai: „Stovėk kaip stovi laisvė”.
Tai uždaryk mane, Tėvyne, savyje,
Kaip giesmę gerklėje mirtis uždaro,
Taip kaip uždaro vakarą naktis,
O tu man atsakai: „Aš tavo laisvė“.
O nesibaigianti kelionė į tave,
Jau kaip akmuo šalikelėj sukniubęs
Aš pilku vakaru lyg samanom dengiuos,
O tu sakai: „Eik taip kaip eina laisvė ”.

Kūrinio technika, forma, išraiškos priemonės, stilius, žanras
Mano kūrybinis dailės brandos egzamino darbas atliktas tapybos technika. Tapyba –
vaizduojamosios dailės šaka, kurioje meninis vaizdas kuriamas spalva ir koloritu – meninės
išraiškos priemonėmis. Taip pat tapyba pasirinkau todėl, kad ši technika man priimtiniausia ir
įdomiausia, nes spalvų gausa, jų susiliejimas tarpusavyje suteikia darbui pilnatvės. Naudojau tokias
išraiškos formas kaip: dėmę, liniją, šešėlį.
Dėmė – dvimatė meninės išraiškos priemonė plokštumoje (erdvėje gali būti trimatė), plačiausiai
naudojama tapyboje, grafikoje ir architektūroje. Ji veiksminga plakato mene, reklamoje ir
dekoratyvinėje dailėje. Dėmė gerai pastebima iš didesnio nuotolio. Ji visuomet pabrėžia siluetą,
spalvų, šviesumo kontrastus. Dėmių pasikartojimas sukelia ritmo pajautimą. Dėmė mano
kūrybiniame darbe atliko didžiulį darbą, nes taip sukūriau ryškesnį paties darbo vaizdą. Dėmės
kokybei įtakos turi fonas, būtent dėmę labiausiai ir naudojau fono kompozicijai, kad pats fonas
neatrodytų vientisas ir vienspalvis, panaudojau tamsesnius ruožus, sukurdama įdomesnį foną.
Šios ypatybės padeda sukurti įdomias, efektingas kompozicijas, be to, kūrybinės galimybės labai
išsiplečia, dėmes jungiant su taškais ir linijomis. Dėmė arba jų kombinacijos turi stiprų emocinį
poveikį, kuris gali būti tiek teigiamas, tiek neigiamas: optimistinis, džiuginantis arba pesimistinis,
tragiškas bei erzinantis.
Šviesa ir šešėlis (šviesokaita) taip pat sudaro aktyvias dėmes, kurios priklauso nuo apšvietimo
židinio stiprumo, nuotolio ir padėties. Natūrali dienos šviesa šešėlius nuolat keičia, o dirbtinis
apšvietimas išlaiko jų pastovumą. Šešėlių vaizdavimas paveikslo plokštumoje ardo jos vientisumą.
Šešėlį stengiausi pavaizduoti kuo švelnesnį , kad neužgožtų paties kaukės emocijos. Nusprendžiau
sužaisti su spalvomis, kurios atrodo tarpusavyje nedera, bet pabandžius jas komponuoti kartu, jos
viena kitą papildo ir suteikia mano darbui įdomumo ir realistiškumo.
Darbas atliktas siurrelizmo stiliumi. Siurrealizmas (pr. sur – virš, réalisme – tikrovės, realybės) –
XX a. III–V dešimt. kultūrinis, intelektinis, artistinis, meninis judėjimas. Kilo iš dadaizmo, kuris
klestėjo Pirmojo pasaulinio karo metais. Dadaistai pirmieji atkreipė dėmesį į žmogaus pasąmonę
kaip įkvėpimo šaltinį. Siurrealizmas prasidėjo su Andrė Bretono siurrealizmo manifesto paskelbimu
1924 m.Siurrealizmas pagrįstas aukštesnės realybės formomis, svajų visgalybe, nesavanaudišku idėjos žaidimu.