Mechaniniai svyravimai, bangos

Ištrauka

Mechaniniai svyravimai
Kai kurių erdvėje judančių kūnų (pvz., ant siūlo pakabinto rutuliuko, gitaros
stygos, automobilio variklio stūmoklių ir kt.) padėtis erdvėje nuolat kartojasi. Tokį
periodiškai pasikartojantį judesį vadiname svyravimais.
Mechaniniais svyravimais vadiname periodiškai pasikartojantį materialiojo taško
ar kūno judėjimą ta pačia trajektorija pusiausvyros padėties atžvilgiu.

Svyravimo sąlygos
1.Materialus kūnas turi įgyti daugiau energijos, negu turi stabilios pusiausvyros padėtyje.
2.Kad materialaus kūno svyravimai būtų pasikartojantys, turi veikti jėga, kuri
stengtųsi grąžinti materialųjį kūną į pusiausvyros padėtį. Tokios sistemos
pavyzdys yra tampri spyruoklė su prie jos pritvirtintu masės m rutuliuku.
Rutuliukui nukrypus nuo pusiausvyros padėties, atsiranda spyruoklės tamprumo jėga F
1, grąžinanti jį į pusiausvyros padėtį. Ši jėga ir kūno inertiškumas ir yra svyravimo priežastis.
3.Papildoma energija, gauta kūną nukreipus nuo stabilios pusiausvyros padėties,
neturi būti visa išeikvota pasipriešinimui nugalėti, grįžtant į tą padėtį.

Svyravimų tipai:
•Svyravimai, kada materialųjį tašką veikia tik grąžinamoji jėga, vadinami
laisvaisiaissvyravimaisarbasavaisiaissvyravimais.
•Svyravimai, kada materialaus taško judėjimą slopina trinties ar kitos
pasipriešinimo jėgos, vadinami slopinamaisiaissvyravimais.Pasipriešinimo
jėgos mažina svyruojančio kūno energiją, todėl svyravimai vyksta nuolat
mažėjančia amplitude.
•Svyravimai, kada materialaus taško judėjimą periodiškai palaiko veikianti
išorinė jėga, vadinami priverstiniaissvyravimais. Priverstinė jėga nuolat
papildo svyruojančio kūno energiją, kad išlaikytų pastovią svyravimų
amplitudę.

Svyravimo parametrai: