SVEIKATOS RAŠTINGUMO, PSICHOEMOCINĖ BŪKLĖS IR SOCIALINIŲ VEIKSNIŲ ĮTAKOS PALYGINIMAS TARP SPORTUOJANČIŲ IR NESPORTUOJANČIŲ PAAUGLIŲ

Ištrauka

FIZINIS AKTYVUMAS IR VISUOMENĖS SVEIKATA
SVEIKATOS RAŠTINGUMO, PSICHOEMOCINĖ BŪKLĖS
IR SOCIALINIŲ VEIKSNIŲ ĮTAKOS PALYGINIMAS
TARP SPORTUOJANČIŲ IR NESPORTUOJANČIŲ
PAAUGLIŲ
BAKALAURO BAIGIAMASIS DARBAS

TURINYS
SANTRUMPOS 4
SANTRAUKA 5
SUMMARY 7
ĮVADAS 9
1. LITERATŪROS APŽVALGA IR ANALIZĖ 11
1.1. Paauglių fizinis aktyvumas 11
1.2. Sveika gyvensena 14
1.3. Paauglių emocinių aspektų ir emocinės būklės vertinimas 17
1.4. Paauglių psichinė sveikata 21
1.5. Paauglių sveikatos raštingumo vertinimas 23
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS 26
3. REZULTATAI 27
4. REZULTATŲ APTARIMAS 35
IŠVADOS 38
PASIŪLYMAI IR REKOMENDACIJOS 39
LITERATŪRA 40
PRIEDAI 44

ĮVADAS
Temos aktualumas: Šiais laikais sveika gyvensena tampa vis aktualesnė tiek suaugusiųjų
tarpe, tiek paauglių. Vieni iš svarbiausių sveikos gyvensenos veiksniai yra fizinis aktyvumas,
mityba ir žalingi įpročiai.
Fizinė veikla ir sportas yra labai svarbūs faktoriai kiekvieno žmogaus gyvenime. Fizinis
aktyvumas yra priemonė, padedanti mokytis siekti geresnių rezultatų įvairiose gyvenimo srityse,
kurios gali tiesiogiai įtakoti ir vyresnių klasių moksleivių mokymosi pažangumą. Galima sakyti, kad
fizinis aktyvumas paauglystėje yra neabejotinai naudingas sveikatai. Mokslinių tyrimų analizė
parodė, kad fiziškai aktyvesnių vaikų akademiniai rezultatai yra pažangesni (Bobrova ir Augienė, 2009).
Mokslinėje literatūroje yra daugybė informacijos, kad fizinis aktyvumas ir sportinė veikla
paauglystėje gali padėti atsikratyti streso, įvairių baimių, depresijos, gali padėti pagerinti savijautą,
lengviau susiplanuoti veiklą. Manoma kad nuo optimistinio asmenybės požiūrio į save priklauso
mokinio tolesnė raida. Paauglystės laikotarpiu formuojasi savivoka, kurios vienas iš komponentų
yra savęs vertinimas. Fizinė veikle padeda paaugliams įvertinti save adekvačiai (Malinauskas, 2013).
Sportinė arba fizinė veikla turi teigiamos įtakos ne tik dvasiniam asmenybės tobulėjimui,
vertybių pasirinkimui, bet ir fizinei būklei ir sveikatai. Manoma, kad sportinė ar fizinė veikla
įskiepija vertybes, kurios skiriasi nuo bendrųjų visuomenės vertybių (Batutis ir Gadeikis, 2009).
Paauglystės laikotarpiu įgyti gebėjimai turės didelės įtakos ir žmogui suaugus. Dažnai
paaugliai yra linkę eksperimentuoti rizikuodami savo sveikata, todėl vis labiau stengiamasi
susirūpinti ir atkreipti dėmesį paauglių sveikatos raštingumu, turint omeny, kad nuo to priklauso
paauglių sveikata bei gyvensena (Paek et al., 2011).
Darbo tikslas: palyginti sveikatos raštingumo lygį, psichoemocinę sveikatą ir socialinių
apektų įtaką tarp sportuojančių ir nesportuojančių paauglių.
Tyrimo uždaviniai:
1.Ivertinti ir palyginti sveikatos raštingumo lygį tarp sportuojančių ir nesportuojančių paauglių;
2.Įvertinti ir palyginti psichoemocinę sveikatą tarp sportuojančių ir nesportuojančių paauglių;
3.Įvertinti ir palyginti socialinių aspektų įtaką tarp sportuojančių ir nesportuojančių paauglių;