Sveikatos priežiūros prieinamumas ir probleminiai atvejai

Ištrauka

Sveikatos priežiūros sistema Lietuvoje
REFERATAS
Sveikatos priežiūros prieinamumas ir probleminiai atvejai

ĮVADAS
Socialinės problemos ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas yra neatsiejami dalykai.
Nedarbingumas, prasta finansinė padėtis, senyvas amžius ir kiti panašūs faktoriai yra tiesiogiai
proporcingi mažėjančiam sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui. Deja, pastarųjų metų
socialiniai rodikliai nėra džiuginantys – Lietuvoje tebėra didelis skaičius bedarbių, mažas pajamas
gaunančių ir senyvų, savimi pasirūpinti, negalinčių asmenų. Tai daro įtaką sveikatos paslaugų
prieinamumui valstybėje. Visgi sveikata sveikatos apsauga yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių,
kuri yra saugomą tiek tarptautiniais, tiek nacionaliniais teisės aktais. Todėl sveikatos apsaugos
sektorius turi būti organizuojamas atsižvelgiant į socialines problemas ir šalinant jų įtaką sveikatos
paslaugų prieinamumui.
Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas yra kompleksinis laukas, kuriame turi būti
orientuojamasi į asmenis turinčius tiek medicininių, tiek socialinių problemų. Siekiant pagerinti
sveikatos paslaugų gavimą pažeidžiamiausioms visuomenėms grupėms pirmiausiai turi būti
atliekami išsamūs tyrimai apie esamą situaciją ir jos pagerinimo perspektyvas.
Šio darbo tikslas yra išanalizuoti sveikatos paslaugų prienamumo aktualijas Lietuvoje.
Tikslui pasiekti buvo suformuluoti tokie uždaviniai:
1.Išanalizuoti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo sampratą;
2.Pateikti svarbiausius dokumentus, kuriais įtvirtinamos žmogaus teisės gauti sveikatos paslaugas;
3.Išnagrinėti sveikatos paslaugų prieinamumo organizavimo specifiką;
4.Pateikti aktualias sveikatos paslaugų prieinamumo statistiką ir problemas Lietuvoje.
Lietuvoje atlikta nemažai tyrimų siekiant įvertinti sveikatos paslaugų prieinamumo lygį. Šiai
tyrimais buvo remiamasi ir šiame darbe.
Metodai: dokumentų (publikacijų ir teisės aktų) analizė.
1.Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo samprata
Nėra žmogaus, kuris būtų visiškai apsaugotas nuo galimų sveikatos sutrikdymų – žmogus gali
turėti įgimtų sutrikimų, susirgti ar būti sužalotas.
Tai svarbu įsidėmėti ir šio darbo kontekste.
Kiekvieno žmogaus sveikatai ir gyvybei gali iškilti pavojus, o tai reiškia, jog kiekvienas žmogus
turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Sudarant tam sąlygas valstybė atitinkamai parengia
sveikatos apsaugos infrastruktūrą – ligonines ir kitas sveikatos apsaugos institucijas, medicinos
įrangą, žmogiškuosius išteklius, medikamentus. Tačiau svarbu paminėti, jog nepakanka vien tik
užtikrinti pakankamą sveikatos apsaugos sistemos kokybę valstybėje, šis užtikrinimas bus bevertis,
jei juo negalės pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugų reikalaujantys asmenys. Čia ir susiduriama
su prieinamumo problema.
Analizuojant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo sampratą galima remtis LR
Sveikatos sistemos įstatymu, kuriame jis apibrėžiamas kaip – valstybės nustatyta tvarka
pripažįstamos sveikatos priežiūros sąlygos, užtikrinančios asmens sveikatos ekonominį,
komunikacinį ir organizacinį priimtimumą asmeniui ir visuomenei.