SUVOKIAMO VARTOTOJO EFEKTYVUMO, POLINKIO PASITIKĖTI IR PARANOJOS POVEIKIS VARTOTOJŲ SKEPTIŠKUMUI „ŽALIUOJU SMEGENŲ PLOVIMU“

Ištrauka

BAKALAURO BAIGIAMASIS DARBAS
SUVOKIAMO VARTOTOJO EFEKTYVUMO, POLINKIO PASITIKĖTI IR PARANOJOS POVEIKIS VARTOTOJŲ SKEPTIŠKUMUI „ŽALIUOJU SMEGENŲ PLOVIMU“

TURINYS
SANTRAUKA 2
ĮVADAS 5
1. TEORINIAI ASPEKTAI 8
1.1. Žaliasis smegenų plovimas 8
1.2. Suvokiamas vartotojo efektyvumas 11
1.3. Polinkis pasitikėti 12
1.4. Nepasitikėjimas ir paranoja 14
1.4.1. Nepasitikėjimas 14
1.4.2. Paranoja 16
2. EMPIRINIO TYRIMO METODIKA 19
2.1. Tyrimo eiga ir respondentai 19
2.2. Tyrimo įrankiai 20
2.3. Tyrimo modelis ir hipotezės 22
3. EMPIRINIO TYRIMO REZULTATAI 26
3.1. Demografiniai rodikliai 26
3.2. Faktorių patikimumas 27
3.3. Koreliacijos analizė 28
IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS 32
Diskusija 32
Išvados 34
Tyrimo apribojimai ir rekomendacijos ateities tyrimams 35
LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS 37
PRIEDAI 49

ĮVADAS
Vartotojams vis labiau rūpi, kad įmonės, iš kurių jie įsigyja prekes ir paslaugas, būtų
socialiai atsakingos, o tokiu atveju jei kokių nors organizacijų veikla aplinkai ir visuomenei daro
žalą, vartotojai buriasi ir agituoja jas boikotuoti (Nyilasy ir kt., 2014). Toks išaugęs visuomenės
dėmesys įmonių socialinei atsakomybei (ĮSA) pakeitė ir vartotojų pirkimo elgseną (Elg ir
Hultman, 2016; Utgård, 2018). Todėl, dauguma įmonių matydamos galimybę patenkinti naujai
iškilusius vartotojų poreikius ja naudojasi ir stengiasi susidaryti ekologišką įvaizdį siūlydamos
„žalesnes“ prekes, tikėdamos, kad vartotojai pirks jų produkciją jei ji bus centruota būtent aplink
aplinkosaugą. Nors ir yra įmonių, kurios nuoširdžiai stengiasi prisidėti prie aplinkosaugos
problemų sprendimų, tačiau dalis naudojasi proga pasinaudoti žmonių abejingumu arba
pasitikėjimu ir tik reklamuojasi šias problemas sprendžiančios, nors jokių papildomų veiksmų
nesiima arba net elgiasi priešingai. Pavyzdžiui, nemažai plastiką gaminančių įmonių reklamos
yra skiriama asmenų skatinimui rūšiuoti atliekas, naudoti atsinaujinančius išteklius bei taupyti
energiją, juos įtikinant, kad jų individualūs veiksmai gali prisidėti prie planetos išsaugojimo,
pačioms taip atsikratant atsakomybės. Vienas tokių atvejų yra garsi, daug apdovanojimų
laimėjusi prieš taršą kovojančios organizacijos „Keep America Beautiful“ 1971 metais
televizijoje pasirodžiusi reklama, kuria skleidžiama žinutė, jog „Žmonės sukėlė taršą – žmonės
gali ją ir sustabdyti.“ Tačiau ši organizacija buvo sudaryta iš lyderiaujančių gėrimų ir pakavimo
korporacijų (tokių kaip „American Can Co.“ ir „Owens-Illinois Glass Co., prie jų vėliau
prisijungė „Coca- Cola“ ir „Dixie Cup Co“), kurių produkcija yra plastikas bei kitos taršios
medžiagos, be to, šios įmonės priešinosi kitoms aplinkosaugos iniciatyvoms (Dunaway, 2017).
Tokiu būdu asmenims buvo stengiamasi formuoti suvokimą, jog dėl taršos kaltė krenta ne
patiems plastiko gamintojams – bet tuo pasirūpinti turi būti individuali kiekvieno žmogaus
pareiga ir rūšiuodamas atliekas jis prisidės prie globalios taršos sumažinimo. Tačiau 2018 metų
duomenimis Europos Sąjungoje perdirbta tik 58,2%, o JAV tik 28,9% visų jų surinktų plastikinių
taros butelių (Statista, 2021). Tad problemos sprendimas turėtų būti ne individualaus asmens
atliekų rūšiavimas, o plastiko gamybos prevencija, bet toks požiūris dalinai sėkmingai šių ir
panašių įmonių buvo pakeistas ir jos toliau galėjo veikti nepatirdamos didelių nuostolių tokių
sprendimų paieškai bei nebankrutuodamos.
Kitos įmonės rinkodaros priemonėmis stengiasi apgauti ir sudaryti įspūdį, jog jų produkcija yra
ekologiška ir draugiška aplinkai, tačiau iš tikrųjų jų vykdoma veikla tokia nėra arba yra tik
dalinai tokia, kokia ją šios įmonės skelbia – o tai yra vadinama „greenwashing‘u“, arba „žaliuoju
smegenų plovimu“. Europos Komisija ir nacionalinės vartotojų institucijos 2021 sausio 28 d.
pateikė internetinių svetainių patikros skirtos nustatyti ES vartotojų teisės pažeidimus
elektroninėse parduotuvėse rezultatus. Šiais metais ši patikra buvo koncentruota būtent į
„greenwashing‘ą“. Nacionalinė vartotojų apsaugos institucija pranešė, jog net 42% visų atvejų
teiginių buvo melagingi, apgaulingi arba nepilnai atspindintys tiesą ir Europos Sąjungos teisėje
gali būti laikomais nesąžininga konkurencijos praktika (European Commission, 2021). Tačiau
tokių įmonių gali būti net ir daugiau, jos klaidindamos ar meluodamos gali...