Šuolis motociklu. Probleminė užduotis

Ištrauka

Fizika 1 Šuolis motociklu
P190B101 Fizika 1 probleminė užduotis 1

Turinys
Santrauka 3
Įvadas 4
1.Tvarkaraštis 5
2.Problemos sprendimo būdų ir metodų apžvalga 6
3.Fizikinių dėsnių taikomų problemos sprendimui aprašymas 8
4.Laboratoriniai darbai: fizikinių dėsnių iliustracija 10
5.Probleminio uždavinio rezultatai 17
6.Išvados 24
Literatūros sąrašas 11
Priedai 12


Santrauka
●Probleminė užduotis “Šuolis motociklu”
●Formuluotė:
Reikalingas sėkmingas triuko atlikimas filmui. Kaskadininkas turi sėkmingai naudodamasis rampa
ir motociklus peršokti ant žemės stovintį malūnsparnį. Privaloma apskaičiuoti visas imanomas
rizikas bei įvertinti reikalingus greičio, oro, motociklo parametrus jog viskas įvyktų sklandžiai.
●Problemą spręndėme pasitelkdami jau turimas fizikos žinias, gilinomės į žinynus bei
klausėme dėstytojų patarimų.
●Galutiniame rezultate scena pavyko, šuoliui reikalingos sąlygos buvo gerai apskaičiuotos.
●Turimų žinių kiekio didinimui, sprendimo eigoje atlikome du laboratorinius darbus:
1.Laisvojo kritimo pagreičio nustatymas;
2.Tiesiaeigio judėjimo tyrimas;
●Su dideliais išūkiais komanda atlikdama laboratorinius darbus nesusidūrė ir visi bandymai
buvo atlikti pakankamai kartų jog būti gauti kuo tikslesni atsakymai.
●Visa grupė sprendžiant šią problemą viską įveikė sėkmingai ir vieningai.

Įvadas
Prasidėjus antrajam pirmojo kurso semestrui, naujame fizikos 1 modulyje buvome
supažindinti su tam tikros problemos sprendimu pagrįstu mokymo tipu. Pirmoji mūsų penkių
žmonių komandai tekusi problema vadinasi “Šuolis motociklu”.
Taigi pagrindinis šios probleminės užduoties tikslas buvo sugalvoti bei apskaičiuoti visas
reikalingas sąlygas kaskadininkui saugiai atlikti šuolį per sraigtasparnį. Norint tokį šuolį įvykdyti
buvo privaloma apskaičiuoti tam reikalingos rampos ilgį, kelią reikalingą motociklo įsibėgėjimui iki
šuoliui tinkamo greičio. Taip pat triukui atlikti buvo privalomas tam tikrą galią turintis motociklas.
Paskutinis, bet vienas svarbiausių uždavinių apskaičiuoti greitį pakankamą saugiai įvykdyti šuolį
bei pasirinkti tinkamas saugos priemones. Didžiausia motyvacija sprendžiant tokią probleminę
užduotį yra noras teisingai pritaikyti jau turimas bei naujai įgytas fizikos žinias. Atlikti kuo
tikslesnius skaičiavimus leidžiančius būti tikriems dėl kaskadininko gyvybės bei technikos
išsaugojimo.

2.Problemos sprendimo būdų ir metodų apžvalga
Vienas iš populiariausių problemos sprendimo metodų yra „Krioklio“ metodologija, 1970 sugalvota
programuotojo Winstono Walkerio Royco. Šis būdas yra dažnai naudojamas informacinių
technologijų įmonėse dėl savo paprastumo bei galimybės aiškiai matyti progresą, tačiau jo
pritaikymo galimybės yra labai plačios. „Krioklio“ metodologijos žingsniai yra griežtai atliekami
numatyta tvarka, kuomet negalima pradėti kito etapo, jeigu dabartinis yra dar nebaigtas. Dėl
platesnių pritaikymo galimybių etapų pavadinimai gali skirtis, tačiau originaliai jie buvo sukurti
taip:
· Nurodymai. Šio etapo metu yra susipažinama su visais reikalavimais. Komandos nariai turi
gerai išanalizuoti problemą, kad vėliau nereikėtų grįžti prie šio žingsnio dar kartą.
· Dizainas. Šiame žingsnyje yra generuojamos idėjos, padėsiančios išspręsti problemą. Iš
pradžių yra vertinama idėjų gausa, vėliau iš jų yra atrenkamos tinkamiausios, geriausiai
užduoties reikalavimus atitinkančios idėjos, kurios yra toliau vystomos, maketuojamos.
· Įgyvendinimas. Šio etapo metu iš ištobulintų idėjų yra sukuriamas galutinis sprendimas,
kuris bus panaudojamas problemai eliminuoti.
· Testavimas. Galutinis variantas yra išbandomas realiomis sąlygomis.
Šie etapai gali kisti priklausomai nuo užduoties, tačiau pagrindinė „Krioklio“ metodologijos idėja –
griežtas nuoseklumas – turi išlikti. Šis problemų sprendimo būdas yra puikus norint matyti
progresą, nes yra išskirti aiškūs etapai, kurie padeda susiorientuoti esamoje padėtyje, tačiau šis
metodas nėra geras kalbant apie prisitaikymą prie kintančių aplinkybių. Kitas didelis trūkumas yra
tas, kad klaidos ir trūkumai yra pastebimi tik projekto pabaigoje, kas gali lemti visos darbo eigos
kartojimą nuo pradžių.
Kita plačiai naudojama problemos sprendimo metodika yra vadinama „Kanban“. Ji sukurta
Japonijoje, prie šios metodologijos tobulinimo labiausiai prisidėjo viena didžiausių automobilių
gamintojų – „TOYOTA“. „Kanban“ metodas remiasi vizualiniu aiškumu. Kiti du svarbiausi
principai yra užduočių kiekio ribojimas ir efektyvi darbo eiga. Vizualizacijai geriausiai tinka
skaitmeninė lenta arba užrašų...