STUDENTŲ STUDIJŲ METU PATIRIAMO STRESO BEI STRESO ĮVEIKOS STRATEGIJŲ SĄSAJOS SU PASITENKINIMU STUDIJOMIS

Ištrauka

STUDENTŲ STUDIJŲ METU PATIRIAMO STRESO BEI STRESO ĮVEIKOS
STRATEGIJŲ SĄSAJOS SU PASITENKINIMU STUDIJOMIS
Magistro baigiamasis darbas

TURINYS
SANTRAUKA 3
SUMMARY 4
ĮVADAS 5
SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS 7
1.1. STUDENTŲ PATIRIAMO STRESO,STRESO ĮVEIKOS STRATEGIJŲ BEI 
PASITENKINIMO STUDIJOMIS TEORINIS PAGRINDIMAS 8
1.1. Studentų patiriamo streso samprata 8
1.2. Streso įveikos strategijos 12
1.3. Pasitenkinimo studijomis veiksniai 17
1.4. Studentų patiriamo streso ir jo įveikos strategijų sąsajos su pasitenkinimu studijomis 21
1.5. Teorinės dalies apibendrinimas 24
2. TYRIMO TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR HIPOTEZĖS 29
3. TYRIMO METODIKA 30
3.1. Tyrimo metodai 30
3.2. Tyrimo procedūra ir tiriamieji 33
4. STUDENTŲ PATIRIAMO STRESO BEI STRESO ĮVEIKOS STRATEGIJŲ SĄSAJŲ SU 
PASITENKINIMU STUDIJOMIS TYRIMAS 35
4.1. Studijų metu patiriamo streso ir pasitenkinimo studijomis sąsajos 35
4.2. Streso įveikos strategijų ir pasitenkinimo studijomis sąsajos 38
4.3. Pasitenkinimo studijomis prognozė iš patiriamo streso ir taikomų streso įveikos strategijų 42
4.5. Tyrimo rezultatų aptarimas 44
IŠVADOS 48
REKOMENDACIJOS 49
LITERATŪROS SĄRAŠAS 50
PRIEDAI 56

ĮVADAS
Vis labiau kalbama ir teigiama, kad aukštasis mokslas vis daugiau kelia studentams nerimą
ir jaučia padidėjusią įtampą, todėl vis daugiau mokslininkų skiria dėmesį studentų psichologinės
savijautos tyrimams (Cooke et al., 2006). Tokį susidomėjimą skatina pokyčiai aukštojo mokslo
srityje, pvz., vis daugiau jaunų žmonių siekia aukštojo mokslo, todėl didėja tarpusavio
konkurencija; keičiasi aukštojo mokslo finansavimo tvarka: įprastas stipendijas keičia poreikis
patiems studentams susimokėti už mokslą; didesnį dėmesį skiriant mokslo kokybei bei geresniam
specialistų parengimui, didėja mokslo krūvis bei reikiamos įsisavinti informacijos kiekis ir pan.
Viso to pasekmė – nerimas, miego sutrikimai, depresija, psichosomatiniai negalavimai ir pan., t.y.
patiriamo streso ženklai (Bulotaitė ir kt., 2012). Mokslininkų įžvalgos atvėrė naują mokslinių
tyrimų sritį – studentų patiriamas stresas. Šia tema plačiau pradėjo domėtis tiek užsienio
(Abouserie, 1994; Hudd et al., 2000; Pierceall, Keim, 2007; Oswalt, Riddock, 2007; Brougham et
al., 2009; Murphy et al., 2009; Galbraith, Brown, 2011; Abdulghani et al., 2011; Ekpenyong, Danie,
Aribo, 2013 ir kt.), tiek ir Lietuvos (Karkockienė, 2011; Bulotaitė ir kt., 2012; Mikaliūkštienė ir kt.,
2012 ir kt.) autoriai.
Tyrimų rezultatai atskleidė, jog universiteto studentų stresas yra gana paplitęs reiškinys,
t.y. daugiau nei puse studentų jaučia patiriantys stresą ir net ketvirtadaliui būdingas labai didelis
stresas (Oswalt et al., 2007; Abdulghani et al., 2011; Mikaliūkštienė ir kt., 2012). Studijų metu
patiriamas stresas veikia netik akademinius pasiekimus, psichologinę būklę, bet ir elgesio
pasikeitimus, pvz., formuojasi polinkis į mažesnį fizinį aktyvumą, nepilnavertę mitybą,
neadekvačiai pasirenkamas miegojimo laikas ir pan. Taigi, anot A. Permino ir kt. (2014), fiziniai,
psichologiniai, elgesio ir akademiniai sunkumai yra streso kaina, kurią „sumoka“ studentai (p. 23).
Be neigiamo streso poveikio studentų elgesiui ir sveikatai, tyrimai taip pat atskleidė ir tai, jog
studentų padėtį dar labiau apsunkina nežinojimas, kaip efektyviai įveikti stresą (Sapranavičiūtė,
Perminas, Kavaliauskaitė, 2011). Nustatyta, jog tinkamai pasirinkus streso valdymo būdus, galima
valdyti stresą ir išvengti neigiamų jo apraiškų (Župerkienė, Župerka, Babičaitė, 2015). Todėl, šio
laikmečio tyrimai gilinasi ne į paties studento patiriamo streso intensyvumo nustatymą, bet didesnis
dėmesys kreipiamas į streso įveikos būdus. (Kepalaitė, 2013 a.b).
Prie streso, kaip psichologinio reiškinio empirinio ir teorinio pagrindimo, bei jo įveikimo
strategijų kūrimo daug prisidėjo R.S. Lazarus (1983), kuris pastebėjo, jog retai žmogus būna
pasyvus, susidūręs su sunkumais, kiekvienam žmogui būdinga savybė keisti susidariusią nepalankią
situaciją, o jeigu nežino kaip tai padaryti, ieško būdų. Todėl mokslininkų uždavinys yra padėti
surasti streso įveikos būdus, kurie padėtų efektyviai įveikti stresą skirtingose situacijose. R. S.
Lazarusas išskyrė dvi streso įveikimo formas: į problemą nukreiptą bei į emocijas nukreiptą
įveikimą (Folkman, Lazarus,...