Stroop iliuzija

Ištrauka

STROOP ILIUZIJA
Laboratorinis darbas

LITERATŪROS APŽVALGA
Pirmiausiai, kad atpažintume objektą, jį privalome suvokti (matyti kaip figūrą) ir išskirti iš
aplinkos (fono). Dirgiklius sutvarkome ir suteikiame jiems formą, sudėliodami juos į prasmingas
grupes. Formų suvokimo pastovumas tai yra gebėjimas suvokti pažįstamus objektus kaip
nekintamas formas. Spalvos suvokimo pastovumas padeda žmogui suvokti objekto spalvą kaip
nekintančią nepriklausomai nuo apšvietimo. Suvokimo nuostata-psichinis polinkis suvokti vieną
dalyką, o ne kitą (Myers, 2008).
Martišius (2006) teigė, kad Stroop iliuzijoje neįmanoma neperskaityti žodžio. Tiriamasis stengėsi
kuo greičiau reaguoti į tam tikrą rašalo spalvą-viena reakcija, o kitą spalvą-skirtinga nuo pirmos
reakcijos. Parašyto žodžio reikšmė arba sutapdavo su rašalo spalva, arba reiškė kitą spalvą.
Reakcijos laikas buvo ilgesnis, kai spalvos nesutapdavo, tai yra kai žodžio reikšmė provokuodavo
kitą nei rašalo spalva reakciją. Iš to galima daryti išvadas, kad iliuzijoje neįmanoma neperskaityti
žodžio.
Problemų sprendime svarbiausias įrankis yra mąstymas. Veiksminis mąstymas-tai mąstymas
veiksmais (motoriniais gebėjimais). Svarbiausias mąstymo elementas yra sąvoka. Sąvoka- mintis,
kurioje atsispindi bendrieji, esminiai ir tikrovės skiriamieji požymiai. Sąvokų turinys atsiskleidžia
sprendiniuose. Sprendiniai (Paužienė, 2002) ryšio forma tarp tikrovės reiškinių ir daiktų arba tarp
savybių ir požymių atspindys.

DARBO TIKSLAS
Patikrinti „Stroop“ efekto poveikį.
DARBO PRIEMONĖS
Kompiuterinė programa.
TIRIAMASIS OBJEKTAS
Moteris, 19 metų, be regos komplikacijų.

METODIKA
Darbo eiga. . Tiriamoji buvo pasodinta priešais kompiuterio monitorių. Tyrime dalyvavusiai
moteriai buvo tiksliai paaiškintas darbo tikslas, eiga ir kaip dirbti su kompiuterine programa
„STROOP_B.exe“. Programa atsitiktinai parenka vieną iš trijų žodžių: RAUSVA , ŽALSVA ,
MELSVA. Kiekvienas žodis buvo pateikiamas parašytas atsitiktinai nuspalvinta spalva: raudona,
žalia ar mėlyna. Tiriamoji turėjo kaip galima greičiau nustastyti pirmoje tyrimo dalyje žodžio
prasmę, bet ne spalvą (1 lentelė), antrojo tyrimo dalyje žodžio spalvą, bet ne prasmę (2 lentelė).
Pamačius pateiktą žodį, reikėjo vertinti žodžio semantinę prasmę ir spausti atitinkantį spalvos
klavišą. Klavišas „1“ atitiko raudoną spalvą, klavišas „2“ atitiko žalią spalvą, klavišas „3“ atitiko
mėlyną spalvą. Tyrimas buvo darytas anglų kalba.