STRESO PAVEIKTOS ODOS PRIEŽIŪRA

Ištrauka

STRESO PAVEIKTOS ODOS PRIEŽIŪRA
Grupinis darbas

Turinys
Įvadas 3
Streso paveiktos odos samprata, veikimo mechanizmas bei odos priežiūra 4
Ląsteliniai pokyčiai epidermyje, sukelti streso 4
Ryšys tarp patiriamo streso ir odos ligų paūmėjimo 5
3-O-laurilglicerilo askorbato vaidmuo stiprinant odos barjerinę funkciją 6
Antioksidantai 7
RETINOIDAI 7
VITAMINAS C 7
VITAMINAS E 8
ARBATOS POLIFENOLIAI 8
Priežiūra 8
Rožių eterinio aliejaus naudingumas 10
Išvados 12
Literatūra 13

Įvadas
Šiais laikais stresą patiria kiekvienas žmogus. Stresas – sąvoka, kuri yra tvirtai įsiliejusi į
mūsų gyvenimą, tačiau ne visi žino, ką ji iš tikrųjų reiškia. Žodis stresas (kilęs iš angliško
„stress“) reiškia įtampą. Tai terminas, reiškiantis įtempimą, priverčiantį objektą keistis. Stresas
gali būti biologinis (sukelia vaistai, aplinkos tarša, kai kurie mikroorganizmai, triukšmas,
spinduliavimas) ir psichologinis. Pastarąją streso formą sukelia konfliktai šeimoje ar darbe,
kasdieniai rūpesčiai, nesaugumo pojūtis, socialinės problemos (meilė, skyrybos, mirtys, finansai,
darbas), nuolatinė skuba ar rutina, harmonijos trūkumas. Kosmetologijos studijų krypčiai ši tema
aktuali tuo, jog patiriamas psichologinis bei biologinis stresas neigiamai veikia ne tik dvasinę ir
emocinę pusiausvyrą, bet ir fiziologines organizmo funkcijas: virškinimą, miego režimą, nagų,
plaukų, odos būklę - pagrindinį grožio specialisto darbo įrankį. Todėl būtina žinoti, jog kai kurių
klientų odos būklės pablogėjimą galėjo nulemti ne išoriniai veiksniai, o psichologiniai
išgyvenimai bei patiriamas stresas.
Kai žmogus patiria stresą, tą išduoda jo oda. Pagrindiniai požymiai yra šie:
●Priešlaikinis senėjimas (smulkios raukšlės, glembanti oda);
●Odos spalvos pakitimai (papilkėjusi arba netolygi);
●Dehidratacija (tempimo jausmas, oda praradusi sveiką švytėjimą);
●Bėrimai (patiriant stresą dažniausiai beria kaktos sritį).
Šie požymiai gali būti nesunkiai pašalinami kosmetologo pagalba. Tačiau stresas gali sukelti ir
rimtesnių odos negalavimų, pavyzdžiui: žvynelinę, baltmę, aknę, nuplikimą, egzemą. Visgi šie
sutrikimai nėra amžini ir žmogaus oda gali būti išgydoma.
Darbo tikslas - nustatyti, kaip atpažinti bei prižiūrėti streso paveiktą odą.
Darbo uždaviniai:
1. Išnagrinėti, kokias ligas sukelia psichologinis stresas.
2. Išsiaiškinti antioksidantų vaidmenį apsaugant odą nuo oksidacinio streso.
3. Išanalizuoti kokie ląsteliniai pokyčiai vyksta patiriant psichologinį stresą.
4. Įvertinti streso veikimo mechanizmą odoje.
5. Apibūdinti streso paveiktos odos priežiūros būdus.

Streso paveiktos odos samprata, veikimo mechanizmas bei odos priežiūra
Patiriamas stresas turi įtakos žmogaus organizmui. Streso metu organizme vyksta
pokyčiai, kurie gali atsiliepti odos būklei. Gali pasireikšti tokios problemos, kaip: spuogų
pagausėjimas, padidėjęs prakaitavimas, odos spalvos praradimas, sausumas, jautrumas,
dirglumas. Streso metu pasireiškiantys skirtingi simptomai gali daryti įtaką dermatologinių ligų
atsiradimui ar suaktyvėjimui: seborėjiniam dermatitui, dilgėlinei, žvynelinei, taip pat gali pažeisti
odos barjerinę funkciją , dėl to oda dehidratuoja, bet tai nereiškia, jog tai ligos ženklas. Įvairūs
simptomai pasireiškia kaip organizmo atsakas į patiriamą stresą. Stresas veikia žmogų, kai
įvykiai viršija jo gebėjimą susidoroti su situacija. Žmonės pastebi ryšį tarp stresinių situacijų ir jų
odos būklės pablogėjimo. Stresas skiriasi intensyvumu bei trukme: ūmus trunka nuo kelių
minučių iki kelių valandų, o lėtinis trunka keletą valandų per dieną, savaitę ar mėnesį.
Streso fiziologinis pagrindas yra simpatinės - adrenalino - sistemos aktyvacija, kuri daro
įtaką adrenalino išmetimui į kraują, taip pat hipotalamo-hipofizės-antinksčių sistemos aktyvaciją
į kraują išmetant kortizolį. Šiuo metu biomedicinos tyrimų metodais ištirtas visas sudėtingas
fiziologinių streso reakcijų mechanizmas, kurį būtų sunku išsamiai aprašyti. Paprastai šis
mechanizmas įvardijamas kaip HHA (hipofizės, hipotalamo, antikščių) ašies aktyvacija. Įeinanti
sensorinė informacija pirmiausia pasiekia limbinę sistemą, tokiu būdu informacija yra
nukreipiama į smegenų žievę tolesnei analizei. Jeigu gaunama neigiama informacija, ji
įvertinama kaip kelianti grėsmę, trikdanti homeostazę, todėl iš karto yra siunčiamas signalas
pogumburiui. Jis aktyvuoja neuroendokrininę sistemą, todėl stimuliuojamos hipofizės ir
antinksčių liaukos, skatinančios kitų hormonų gamybą, ypač kortizolio; jie...