STRESAS, JO VALDYMAS IR ĮVEIKIMAS

Ištrauka

STRESAS, JO VALDYMAS IR ĮVEIKIMAS
Referatas

Turinys
1. Įvadas 3
2. Išsamiau apie streso sąvoką 4
3. Kaip pasireiškia stresas? 4
4. Ar stresas yra kenksmingas? 6
5. Streso dažnis ir pagrindinės priežastys Lietuvoje 7
6. Stresas padeda gyventi 8
7. Išskirtinė formulė stresui įveikti 9
8. Įdomu 10
9. Išvados ir siūlymai 12
10. Literatūra 13

ĮVADAS
Stresas – visuma apsauginių fiziologinių, psichologinių ir elgesio reakcijų, atsirandančių,
kai žmogus suvokia harmonijos trūkumą tarp jam taikomų reikalavimų ir jo sugebėjimo tuos
reikalavimus patenkinti (vienoje ar keliose gyvenimo srityse). Jis nepriklauso nuo oro ar metų
laiko. Nuo jo kenčia ir seni, ir jauni. Kartais atrodo, kad visas mūsų gyvenimas vis dažniau kiša
mūsų galvas po savo negailestinga giljotina. Tai jau ne tik sugadinta nuotaika, bet ir tiesioginė
grėsmė sveikatai.Trumpalaikis stresas gali būti naudingas, nes laiku mobilizuoja imuninę sistemą.
Antikūniai, organizmo ''gynėjai'', ypač jautrūs stresinėms situacijoms. Tūkstantmečių bėgyje
išgąstis, baimė ar pyktis perspėja kūną: ''Dėmesio! Pavojus!” Mums į pagalbą ateina imuninės
ląstelės, kurios, pavyzdžiui, sumažina atviros žaizdos užkrėtimo pavojų, greičiau ją užgydo.
Ilgalaikis, chroniškas stresas slopina organizmo imuninę sistemą. Nuo nuolatinės įtampos ji laikui
bėgant ima šlubuoti ir kai prireikia pagalbos, organizmas jau neįstengia patikimai apsiginti. Stresas
gali atverti vartus pačioms įvairiausioms ligoms. Streso hormonų - adrenalino ir kortizolio
perteklius gali slopinti smegenų funkcijas, reguliojančias vegetatyvinę nervų sistemą, sutrikdyti
medžiagų apykaitą ir suardyti ,,atminties neuronus''. Streso pasekmės gali pasireikšti bet kuriame
organe. Mūsų hormonų ir mūsų imuninės sistemos neįmanoma pripratinti prie streso. Organizmas
niekada nepripras prie ginčų, erzinančio triukšmo, priekabių.

IŠSAMIAU APIE STRESO SĄVOKĄ
Stresu vadinama organizmo reakcija į aplinkos veiksnius, keliančius grėsmę individo
gerovei, sveikatai ar gyvybei ir sutrikdančius įprastinę psichofizinę pusiausvyrą. Stresą sukeliantys
aplinkos veiksniai vadinami stresoriais.
Anksčiau stresas būdavo apibūdinamas kaip fiziniai reiškiniai grėsmingose situacijose.
Juos nustatė įžymus amerikiečių mokslininkas Hansas Selye, pradėjęs eksperimentuoti su gyvūnais.
Vėliau vis labiau imta gilintis į dvasinius procesus, kai patiriami sunkūs išgyvenimai,
pavyzdžiui, po partnerio mirties, sunkiai susirgus ir panašiai. Jie vadinami sunkiais gyvenimo
stresais. Galiausiai buvo įžvelgta didžiulė smulkių kasdieninių situacijų reikšmė. Tai vadinamasis
kasdieninis stresas. Sąvoka ,,stimuliuojantis stresas” mokslinėje psichologinėje literatūroje
nebevartojama. Patiriant stimuliuojantį stresą juntamas tam tikras sunkumas, bet tai ne grėsmės
pojūtis. Situacija veikiau išgyvenama kaip iššūkis, patiriama net ir teigiamų jausmų.
KAIP PASIREIŠKIA STRESAS?
Mokslinėje literatūroje stresas (angl., įtampa) apibrėžiamas kaip vidinės įtampos būsena -
fizinė ir psichinė organizmo įtampa, reakcija į slegiančias situacijas, keliančias grėsmę individo
gerovei, sveikatai ar gyvybei. Stresinei situacijai pasibaigus, mes vis dar galime pajusti
postresinius požymius: sapnuoti košmarus, jausti nuovargį, tapti pikti ir agresyvūs.