Strateginio planavimo reikšmė viešajame administravime

Ištrauka

Įvadas
Šiuolaikinėje visuomenėje kiekvienos organizacijos veiklos maksimizavimas ir geras
funkcionavimas yra neįsivaizduojamas be tam tikro tikslingumo vykdomoje veikloje. Būtent šią
funkciją organizacijoje išpildo strateginis planavimas, kurio pagalba užtikrinamas našesnis darbas ir
greičiau pasiekiamas rezultatas. Šio referato tikslai ir uždaviniai yra paaiškinti kas yra strateginis
planavimas, kaip jis veikia. Kada reikalingas strateginis planavimas, kam jis reikalingas. Kaip vyksta
strateginio planavimo procesas. Taip pat aprašysime strateginį planavimą viešajame sektoriuje –
administravime. Pateiksime pavyzdį, kur, kokiose įstaigose yra jis naudojamas. Pateiksime galutines
išvadas.

Strateginis planavimas
Jau nuo senų laikų žodis „strategija“ yra plačiai naudojamas ir aiškinamas. Na o
tiksliau, po Antrojo pasaulinio karo iškilo idėja, jog strateginis planavimas bei veikimas pagal tuos
planus sudaro atskirą valdymo procesą, kurį vadiname strateginiu valdymu. Toks požiūris atsirado
ilgainiui. 1962 m. verslo istorikas Alfredas D. Chandleris pasiūlė strategiją apibrėžti taip: įmonės
pagrindinių ilgalaikių tikslų ir uždavinių suformulavimas, veiksmų kurso parinkimas ir išteklių,
reikalingų šiems tikslams įgyvendinti, paskirstymas. Strateginis planavimas pasiteisino realiame
verslo pasaulyje, tačiau liko neaiškus vadovo vaidmuo įgyvendinant strateginį planavimą. Taip pat
pradėta svarstyti, kaip aukščiausiojo lygio vadovai gali spręsti dvi problemas, su kuriomis susiduria
šiuolaikinės organizacijos: greiti tarpusavio santykių pokyčiai tarp organizacijos ir jos aplinkos bei
greitas šiuolaikinių verslo organizacijų didėjimas ir tapimas sudėtingesnėmis. Taip pat vienas iš
strateginio valdymo pradininkų H. I . Ansoffas strategiją apibrėžė kaip bendrąją giją, kuri jungia visą
organizacijos veiklą su ją supančiais objektais.
Institucijos veiklos strategija visuomet yra tam tikrų strateginių sprendimų išraiška,
rezultatas, todėl svarbu aptarti ir tai, kokie strateginiai sprendimai atsispindi suformuluotoje arba ja
remiantis yra aptariami. Pagrindinė strateginio planavimo proceso problema – parengti ir realizuoti
efektyvios veiklos strategijas.
Strateginis planavimas – tai struktūruota organizacijos strateginio planavimo grupės
veikla, kurios tikslas – nustatyti organizacijos ilgalaikius tikslus ir pasirinkti būdus šiems tikslams
pasiekti. Taip pat tai nuolatinis procesas, apimantis tam tikras nuoseklias stadijas, kuriuo siekiama,
kad institucija sąveikautų su jos aplinka.
Strateginio planavimo pasireiškimo būdai ir eiga
Pasak A. Seiliaus norint pasiekti tikslą, išskiriami 11 strateginiam planavimui
būdingi etapai:
1. Vizijos sukūrimas;
2. Ūkio subjekto misijos parengimas;
3. Situacijos analizė;
4. Tolimiausių (strateginių) tikslų nustatymas;
5. Tarpinių (taktinių) tikslų nustatymas;
6. Artimiausių (operacinių) tikslų nustatymas;
7. Veiklos plano (programos) artimiausiems tikslams įgyvendinti rengimas;
8. Veiklos plano (programos) įgyvendinimas;
9. Veiklos plano (programos) įgyvendinimo įvertinimas ir situacijos analizė;
10. Ūkio subjekto vizijos, misijos, tolimųjų tikslų ir tarpinių tikslų patikslinimas;
11. Veiklos plano (programos) naujiems artimiausiems tikslams įgyvendinti rengimas.