Sportininkų motyvacijos analizė remiantis Vallerand hierarchiniu vidinės ir išorinės motyvacijos modeliu

Ištrauka

Turinys
Turinys 1
Įvadas 2
STRAIPSNIŲ LYGINAMOJI ANALIZĖ 3
Tyrimo objekto procedūra 3
Tyrimo tikslas 3
Tyrimo objektų tiriamieji 3
Tyrimo priemonės 4
Straipsnio tyrimo rezultatai – preliminari analizė ir statistika 4
Diskusija 7
Literatūros šaltiniai nuorodos 8

Įvadas
Motyvacijos teorija yra naudinga suprantant asmenų motyvaciją ir jų priežastis bei pasekmes.
Pagrįstas sistema, atliktų tyrimų per paskutinius trisdešimt metų, parodė jog nuo mokytojų elgesio
studentų motyvacijai tai buvo vienas iš prognozuojančių veiksnių. Ir tai, jog akademiniai rezultatai
parodė sąsajas tarp mokytojų elgesio ir studento sportiniame kontekste. Keletas autorių taip pat
svarsto jog trenerių elgesys yra nulemiamas veiksnys atleto motyvacijai. Tačiau keletas tyrimo
studijų ištyrė sąsajas tarp motyvacijos kintamųjų ir sportinius rezultatus atskleidžiant pagrindinius
rezultatus sporte. Todėl analizuojant du straipsnius bus aptariamas Vallerand atlikto (1997, 2007a,
2007b) hierarchinio vidinio ir išorinio motyvacijos modelis kuris leis tyrimą analizuoti ir suprasti
lemiamus veiksnius bei pasekmes susijusias su skirtingos motyvacijos formom. Šis modelis kuriuo
remiamasi teigia jog norint atlikti visišką motyvacijos įtakos modelių analize, reikia atsižvelgi y tris
svarbiausias motyvacijos dalis, kurios susideda iš vidinės, išorinės ir amotyvacijos. Išorinės
motyvacijos būdingų bruožų yra tai jog dalyvaujant savo malonumui aktyvioj veikloj sukuria
pasitenkinimą ir malonumą dalyvavimo procese. Vis dėlto atletai irgi gali turėti išorinių priežasčių
dalyvaujant sportinėj veikloj. Tokiu atveju, elgesys nustatomas paties dalyvavimo procese kuriame
siekiama užsibrėžto rezultato kuris yra neatsiejamas ir nuo savęs pripažinimo, gaunamo
apdovanojimo. Atsižvelgiant y išorine motyvacija detaliau, galima išskaidyti y dar keturias dalis
kurios gali skirtis santykiniu autonomiškumu per išorines reguliacijas, vidines reguliacijas, nustatytą
reguliaciją ir įskiepytą (integruotą) reguliaciją. Išorinė reguliacija laikoma viena iš mažiausiai
įtakojančių išorine motyvaciją kuri nurodo elgesio reguliavimą per išorinius šaltinius, tokius kaip
apdovanojimai ar patirtą stresą. Pavyzdžiui kai atletas atlieka treniruočių užsiėmimus įgyjant
trenerio pripažinimą. Sportininkai taip pat gali būti motyvuojami per vidinę savireguliaciją kai
nenumatyti atvejai iš išorės nulemia atleto apsisprendimą motyvuotis, nesiremiant konkrečiu
asmeniu. Asmenys kurie dalyvauja sporto veikloje norint išvengti kaltės jausmo, gėdos ar nerimo
atstovauja vidinės savireguliacijos pavyzdį priešingai nei kiti du motyvacijos tipai kaip išorinė
motyvacija per nustatytą reguliaciją kuri pagal teoriją atstovauja atkakliai siekiančių tikslo kaip
vieną iš motyvacijos formų. Pavyzdžiui atletas gali atlikti jam pavestas kaip sportininko užduotis,
net jei ta veikla nėra įdomi pačiam atletui. Galiausiai, įskiepyta reguliacija yra viena iš labiausiai
naudojamų apsisprendimo formų išorinėje motyvacijoje. Kuri atitinka individo savivertės vertybių
sistemą. Tokiu būdu atletai dalyvaudami veikloj ar pasirinkdami sporto šaką reprezentuoja ir savo
vertybes susijusias su veikla. (Ryan & Deci, 2000) Taip pat amotyvacija egzistuoja kuri nurodo
paties sportininko stoką ar intenciją dalyvauti aktyvioj veikloj. HVIM (hierarchinė vidinė ir išorinė
motyvacija) teorija taip pat aptaria bendrą motyvacijos kontekstą kuri apima globaline, kontekstine
ir situacine motyvacija. Pagal Vallerand (1997), ši modelio koncepcija suteikia detalesnį supratimą
apie motyvacijos procesus kurie bus aptariami ir antro straipsnio eksperimentiniame tyrime su
šoninio judėjimo atlikimu ir skiriamaisiais motyvacijos bruožais atliekant užduotį.