Specifinių žymenų identifikavimas šviežiapienių karvių ankstyvai subklinikinių acidozių diagnostikai

Ištrauka

Specifinių žymenų identifikavimas šviežiapienių karvių ankstyvai subklinikinių acidozių diagnostikai
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

TURINYS
TURINYS 3
SANTRAUKA 5
SUMMARY 7
SANTRUMPOS 8
ĮVADAS 9
LITERATŪROS APŽVALGA 11
1.1. Acidozė 11
1.2. Kompiuterine bandos valdymo programa fiksuojami specifiniai žymenys 12
1.2.1. Pieno kiekis 12
1.2.2. Elektrinis pieno laidumas 13
1.2.3. Karvės svoris 13
1.2.4. Melžimo trukmė 13
1.2.5. Pieno riebalų, baltymų ir laktozės kiekis 13
1.2.6. Somatinių ląstelių skaičius 14
1.2.7. Pieno temperatūra 14
1.2.8. Pieno riebalų ir baltymų santykis 14
1.2.9. Atrajojimo trukmė 15
TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA 16
2.1. Tyrimo laikas ir vieta 16
2.2. Tyrimo schema 17
2.3. Tyrimo objektas 17
2.4. Tyrimo eiga 18
2.5. Duomenų analizė ir statistika 18
REZULTATAI 19
3.1. Pieno kiekio kaita 19
3.2. Kairiojo priekinii ketvirčio elektrinio laidumo kaita 20
3.3. Dešiniojo priekinio ketvirčio elektrinio laidumo kaita 21
3.4. Kairiojo užpakalinio ketvirčio elektrinio laidumo kaita 22
3.5. Dešiniojo užpakalinio ketvirčio elektrinio laidumo kaita 23
3.6. Karvės svorio kaita 24
3.7. Melžimo trukmės kaita 25
3.8. Riebalų kiekio kaita 26
3.9. Baltymų kiekio kaita 27
3.10. Laktozės kiekio kaita 28
3.11. SLS kiekio kaita 29
3.12. Pieno riebalų – baltymų santykio kaita 31
3.13. Pieno temperatūros kaita 32
3.14. Atrajojimo trukmės kaita 33
REZULTATŲ APTARIMAS 34
IŠVADOS 36
REKOMENDACIJOS 37
LITERATŪRA 38
PRIEDAI 41

ĮVADAS
Pienininkystė yra viena svarbiausių ūkininkavimo šakų pasaulyje, turinti didelę ekonominę
reikšmę. Pieno produktai yra neatskiriama daugelio žmonių mitybos dalis, be kurios jie
neįsivaizduotų savo kasdienių įpročių, todėl pieno poreikis mitybos grandinėje yra didelis ir
ūkininkai suinteresuoti jo gavybą padidinti kiek įmanoma labiau. Tam, kad būtų maksimaliai
išnaudojamas karvės produktyvumas, reikia gerai išmanyti karvės šėrimo racioną, tinkamas laikymo
sąlygas, pažinti svarbiausias ligas ir laiku užkirsti joms kelią (1).
Pagrindinės ekonomiškai nuostolingiausios karvių ligos pasireiškia pirmaisiais mėnesiais po
apsiveršiavimo arba prieš karvių veršiavimąsį. Jos gali būti įvairios – tiek reprodukcinės sistemos,
tiek medžiagų apykaitos sutrikimai, tačiau daugiausiai pasireiškiančių neužkrečiamųjų ligų – net
apie 40 - 50 proc. - sudaro virškinamojo trakto ligos (1).
Viena iš nuostolingų po apsiveršiavimo pasireiškiančių ligų, ypatingai susijusi su netinkamu
raciono subalansavimu – subklinikinė didžiojo prieskrandžio acidozė. Liga pasireiškia karvių
laktacijos pradžioje, intensyviai šeriant jas lengvai virškinamais angliavandeningais pašarais, tokiais
kaip cukriniai runkeliai ir jų atliekos, grūdai, miltai (1). Dažniausiai liga diagnozuojama išmatuojant
prieskradžio pH ir lyginant jį su norma, o tam naudojami tokie metodai kaip prieskrandžio punkcija,
zondo įvedimas arba kaniulės įstatymas su ilgalaikiu pH duomenų kaupimu (2). Šie metodai yra
patikimi ir tinkami ankstyvai acidozės diagnostikai, tačiau kai kurie jų reikalauja chirurginės
intervencijos, kurios naudojimas ilgą laiką gali kelti klausimų dėl gyvūnų gerovės. Būtent todėl
pravartu ieškoti kitų alternatyvų ankstyvajai poūmės acidozės diagnostikai. Vienas iš neinvazinių
būdų galėtų būti kompiuterinės bandos valdymo programos siūlomų specifinių žymenų užfiksuoti
pokyčiai. Jau yra žinoma, jog apie acidozės atsiradimą gali signalizuoti pakitęs riebalų – baltymų
tarpusavio santykis, taip pat yra duomenų apie gliukozės kiekio kraujyje pokyčius (1). Šie žymenys
yra pakankamai specifiški acidozės diagnostikoje, tačiau didesnis specifinių žymenų kiekis leistų
nustatyti diagnozę greičiau ir tiksliau. Kompiuterinės bandos valdymo programos registruoja tokius
rodiklius kaip pieno kiekis, atskirų tešmens ketvirčių elektrinis pieno laidumas, karvės svorio
pokyčiai, melžimo trukmė, pieno riebumas ir baltymingumas, laktozės kiekis, somatinių ląstelių
skaičius, pieno temperatūra, pieno riebalų – baltymų santykis ir atrajojimo trukmė. Vertinant šių
žymenų pokyčius galima įžvelgti tam tikrų tendencijų, kurios pagreitintų ir palengvintų šios ligos
diagnozavimą.
Darbo tikslas: įvertinti specifinių žymenų panaudojimo galimybes šviežiapienių karvių
subklinikinės didžiojo prieskrandžio acidozės ankstyvajai diagnostikai.

Darbo uždaviniai: