Sovietų Sąjungos santykiai su Vidurio Europos valstybėmis „atšilimo“ laikotarpiu (Lenkija, Vengrija, Čekoslovakija)

Ištrauka

Referatas
Sovietų Sąjungos santykiai su Vidurio Europos valstybėmis „atšilimo“ laikotarpiu
(Lenkija, Vengrija, Čekoslovakija)

Turinys
Įvadas 3
1.Lenkijos valstybės padėtis komunistiniame bloke 4
1. 1 Neramumai Lenkijoje ir Sovietų Sąjungos pozicija juose 6
2. Komunistų partijos padėtis Vengrijoje 8
2. 1 Vengrijos revoliucija. Sovietų Sąjungos vaidmuo joje 9
3. Čekoslovakijos padėtis Rytų bloke 11
Išvados 12
Literatūra 13

Įvadas
Po Josefo Stalino mirties, 1953 metais, kilo įtampa Sovietų Sąjungos vidaus ir užsienio
politikoje. Vidaus politikoje kilusi įtampa buvo pagrįsta nesutarimai partijos viduje. Kilę konfliktai
dėl aukščiausių postų, net gi gali būti įvardinti, kaip kova dėl valdžios. Viskas išsisprendė Josefo
Stalino vietą užėmus ir komunistų partijos pirmuoju sekretoriumi tapus Nikitai Chruščiovui, kuris
turėjo užtikrinti tvirtą valdžią komunistiniame bloke. Tačiau nestabilumai partijos viduje ir
pradėtos vykdyti reformos darė įtaką ir Rytų bloko valstybėms. Įsivyravusi Nikitos Chruščiovo
taikyta destalinizacijos politika ir ekonominės reformos keitė situaciją komunistininėse valstybėse.
Laisvėjant kultūriniam gyvenimui, kuris tapo mažiau pririštas prie Stalino asmens kulto, ir
mažėjant represijoms Rytų bloko valstybėse kilo nacionaliniai judėjimai, kurie kaip grandininė
reakcija pradėjo vilnyti po komunistines valstybes. Iš to ir kyla problema, kaip Nikita Chruščiovas
vykdęs „atšilimo“ politiką santykiuose su vakarais ir bloko valstybėmis sugebėjo susitvarkyti su
Lenkijoje, Vengrijoje vykusiais nacionaliniais neramumais ir kokius santykius palaikė su Čekoslovakijos politiniu elitu.
Aprašomoji darbo objektas – Sovietų Sąjungos vykdyta politika ir požiūris į pokyčius
Lenkijoje, Vengrijoje ir Čekoslovakijoje 1953 – 1964 m.
Darbo tikslas: aprašyti Sovietų Sąjungos požiūrį į darbininkų neramumus Poznanėje ir
pradėta vykdyti politiką, taip pat atskleisti Vengrijos revoliucijos priežastis ir SSRS poziciją jos
atžvilgiu, parodyti Sovietų sąjungos ir Čekoslovakijos santykius.
Šaltasis karas ir politiniai santykiai jo metu yra labai plati ir daugelio istorikų paliesta
tema. Tačiau kalbant apie Vidurio Europos ir Sovietų Sąjungos santykius „atšilimo“ laikotarpiu
autorių sąrašas smarkiai susiaurėja. Pagrindiniais atspirties taškais tampa amerikiečių politologo
William Taubman parašyta Nikitos Chruščiovo biografija, kuri atskleidžia esminius komunistų
partijos pirmojo sekretoriaus politinius žingsnius. Taip pat Vidurio Europos padėtį 1953 – 1964 m
padeda atskleisti lenkų istorikas Piotras Wandyčius ir išskirtinai Lenkijos padėtį atskleidžia
Norman Davies. Siekiant susieti bendrus aspektus tarp komunistinio bloko valstybių padėjo britų
istoriko Tony Judit knyga. Visos šios knygos padeda analizuojant Sovietų Sąjungos santykius su
Rytų bloko šalimis ir padeda geriau atskleisti abiejų pusių požiūrį į susiklosčiusias situacijas.

1.Lenkijos valstybės padėtis komunistiniame bloke
Kalbat, apie Lenkiją, kaip apie vieną iš Rytų bloko valstybių, derėtų atkreipti dėmesį į jos
kitoniškumą, kuris ilgainiui vedė prie permainų valstybėje. Lenkija, būdama Sovietų Sąjungos
bloko dalimi, iš kitų valstybių išsiskyrė stipriu pasipriešinimu, kai kurioms komunistinėms
idėjoms. Lenkų tautos pasipriešinimas ypač stiprėjo į Sovietų Sąjungos pirmojo sekretoriaus postą
atėjus Nikitai Chruščiovui ir jam pradėjus vykdyti destalinizacijos procesą. Nors galima, nesunkiai
pastebėti, kad Lenkijos visuomenėje stalinizmas pradėjo trupėti iš karto po Josefo Stalino mirties.
Pirmieji žingsniai siekiant pasipriešinti primestai valdžiai gali būti įžvelgiami jau 1953 metų spalį.
Tuo metu, partija Lenkijoje uždraudė kolektyvizacija, kuri tuo metu buvo suprasta, kaip būtinybė
siekiant masiškai įskiepyti socializmą visuomenėje.