Sovietų ateistinė propaganda ir kova prieš Bažnyčią 1953-1990

Ištrauka

Referatas
Sovietų ateistinė propaganda ir kova prieš Bažnyčią 1953-1990

Įvadas
Ateizmas Sovietų Sąjungoje buvo siejamas su aktyvia kova prieš bet kokius
religinius tikėjimus. Bažnyčios vaidmuo Lietuvoje visada buvo reikšmingas, o
sovietiniais laikais uolus katalikybės išpažinimas tarsi buvo pasipriešinimas sovietinei
sistemai. Lietuva, buvo vienintelė prie Sovietų Sąjungos prijungta valstybė, kurioje
katalikybė buvo dominuojanti tikyba, todėl viena svarbiausių Lietuvos pasipriešinimo
Sovietų Sąjungai krypčių buvo katalikų rezistencija. Savo ruožtu okupacinė valdžia darė
viską, kad susilpnintų Bažnyčios įtaką ir nuslopintų religinį sąjūdį. Išdavystės, klastos,
įvairūs kunigų kompromitavimai, verbavimai, žmonių dezinformavimas apie religijos
istoriją ir kita buvo tik keli iš daugelio okupacinių struktūrų veiksmų prieš Bažnyčią.
Šio referato tyrimų objektas – sovietų ateistinė propaganda ir kova prieš
dvasininkus. Aprašysiu okupacinės valdžios veiksmus stengiantis izoliuoti Bažnyčią ir
religijos įtaką Lietuvos gyvenime.
Pagrindiniai uždaviniai – išsiaiškinti ir apibūdinti sovietinių struktūrų metodus
slopinant Bažnyčios įtaką po Stalino valdymo laikotarpio atskirais sovietinės valdžios
valdymo etapais.
Literatūros šia tema, lietuvių kalba yra užtektinai. Daugiausiai apie sovietų
ateistinės propagandos reiškinį galima rasti Vido Spenglos knygoje „Bažnyčia, „Kronika“
ir KGB voratinklis“, taip pat plačiai šią temą yra nagrinėjęs ir Arūnas Streikus, ypač
padėjo jo straipsnis „Bažnyčios padėtis. Katalikų Bažnyčios ir tikinčiųjų teisių ribojimas.
Prievartinės ateizacijos politika”. Aiškiau suvokti to meto padėtį padėjo Virginijaus
Savukyno straipsnis/interviu apie Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus prisiminimus
– „Apie nevykusias ateizmo pamokas, kunigystės kelią, KGB pinkles ir Apvaizdos galią”.
Po Stalino mirties, Chruščiovo valdymo, atšilimo metais nebuvo praktikuojamas
atviras smurtas prieš Bažnyčią, buvo siekiama veikti civilizuotai. Okupantai suprato, kad
prievarta nėra ta priemonė, kuri padėtų įveikti „liaudies priešus“ – katalikus. Todėl šiuo
laikotarpiu buvo taikoma ir nemažai nuolaidų: 1955 metų rugsėjo 11 net leista
konsekruoti du naujus Lietuvos vyskupus: Julijoną Steponavičių ir Petrą Maželį. Buvo
leista atstatyti Švenčionėlių bažnyčią bei statyti naują bažnyčią Klaipėdoje ir t.t.