Sovietinės Lietuvos valdymo sistemos bruožai (1944-1990 m.)

Ištrauka

Sovietinės Lietuvos valdymo sistemos bruožai (1944-1990 m.)

TURINYS
ĮVADAS 3
Administravimo sistema sovietinėje Lietuvoje 4
Administravimo sistema sovietinėje Lietuvoje 5
Planinės ekonomikos įgyvendinimas ir ydos 6
Planinės ekonomikos įgyvendinimas ir ydos 7
Partinė sistema 8
Partinė sistema 9
Partinė sistema 10
IŠVADOS 11
LITERATŪRA 12

ĮVADAS
Sovietinis palikimas valstybės valdymo, vertybiniais ir kultūriniais aspektais analizuojamas
labai plačiai. Sovietinė sistema siejama su visa eile neigiamų bruožų, kurių poveikis teritorinei
Lietuvai nesibaigė vos paskelbus nepriklausomybę. Net ir praėjus beveik ketvirčiui šimtmečio po
sovietinio rėžimo žlugimo sovietinio valdymo pasekmės vis dar yra aktualios. Postsovietinės
transformacijos fenomenas jau ne kartą analizuotas kaip ilgaamžiškumu stebinantis procesas. Todėl
svarbu analizuoti, kokiomis ypatybėmis pasižymėjo sovietinis šalies valdymas. Daugelis žinome,
jog tai laikotarpis pasižymintis represijomis, partinės nomenklatūros įsigalėjimu, korupcija, kadrų
politika. Tačiau keletas autorių yra išsamiau nagrinėję sovietinio valdymo bruožus. Žinant
Sovietinio rėžimo žlugimo faktą, jau galima konstatuoti, jog tai buvo netinkamai sukonstruotas
valdymo aparatas. Transformacija buvo itin plataus masto, todėl nebūtų įmanoma išsamiai
išanalizuoti visos valdymo sistemas, svarbiau yra nustatyti esminius jos bruožus Lietuvoje.
Šio darbo tikslas yra išsiaiškinti sovietinio valdymo Lietuvoje 1944-1990 m.
Uždaviniai:
1.Išsiaiškinti administravimo sistemos ypatybes sovietmečiu.
2.Išanalizuoti planinės ekonomikos problemas ir įtaką valstybės administravimo aparatui.
3.Nustatyti nomenklatūros bruožus Lietuvoje.
Sovietinį valdymo aparatą plačiausiai nagrinėjo V. Ivanauskas, kurio darbai ir bus pagrindinis
informacinis šaltinis. Taip pat naudojamasi V. Tininio, V. Safronovo, K. Antaičio darbais.
Darbe naudojamasi dokumentų analizės ir aprašomuoju metodais.

1. Administravimo sistema sovietinėje Lietuvoje
Kaip ir visos autoritarinės valstybės – Sovietų Sąjunga ir jai priklausančios valstybės (taip pat
ir Lietuva) buvo aukščiausio centralizacijos lygio valstybės. Valdžios įgyvendinimas buvo vienos
partijos Tarybų Sąjungos Komunistų partijos (toliau-TSKP) rankose. Pirmiausiai vertėtų įvardinti
svarbiausius valstybės valdymo organus šiuo laikotarpiu:
TSKP centrinis komitetas – aukščiausias valdžios organas, kurio funkcijas apėmė
partinio suvažiavimo organizavimas, Komisarų tarybos sušaukimas, įstatyminių aktų leidimas.
Politbiuras – aukščiausias valdančioji institucija, kurią sudarė svarbiausi centrinio
komiteto nariai. Įvairiais laikotarpiai narių skaičius buvo nuo 8 iki 25 narių, biuro
sudėtis buvo nusprendžiama slaptai. Politbiuras spręsdavo svarbiausius klausimus. Jo
nariai paskiriami pagal nerašytas taisykles, o poste galėjo išbūti nuo mažiau nei metų
iki kelių dešimtmečių.
TSKP suvažiavimas - organas, kurį sudarė delegatai iš visos sąjungos, į funkcijas
įėjo Konstitucijos keitimas, naujų respublikų prijungimas, planų priėmimas, ūkio
vystymo numatymas.
Komisarų Taryba – vykdomi ir tvarkomoji valdžios institucija, kuri turėjo teisę leisti
dektetus, potvarkius, instrukcijas. Vėliau transformuotos į Ministrų tarybas.
Ministrų Taryba – vadovavimas šalies ūkiui ir krypčių nustatymas, einamųjų planų
rengimas, vykdymo priežiūra, saugumo priemonių valstybėje įgyvendinimas, santykių
su užsienio valstybėmis koordinavimas, vadovavimas ginkluotosioms pajėgoms.
Ministerijos – koordinuoja veiklą tarp valdžios institucijų ir joms pavaldžių
organizacijų, įmonių.
Sąjungai priklausančios valstybės neturėjo ne tik politinio, tačiau ir ekonominio
savarankiškumo. Visus svarbiausius gamybinius ir ekonominius sprendimus priimdavo būtent šios
įstaigos, o pagrindiniu sprendimų priėmimo dokumentu buvo planai, kurių rengimas bus aptartas
vėliau. Tiesa, valstybėse daugelis valdžios institucijų buvo analogiškos centrinėms, tarsi vietiniai
atitikmenys, tačiau jų sprendimų galia ir kompetencija buvo itin ribotos.