SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO SUAUGUSIEMS ASMENIMS, TURINTIEMS PROTO IR KOMPLEKSINĘ NEGALIĄ, YPATUMAI COVID-19 PANDEMIJOS METU DIENOS CENTRE „ŠVIESA“

Ištrauka

SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO SUAUGUSIEMS ASMENIMS, TURINTIEMS PROTO IR KOMPLEKSINĘ NEGALIĄ, YPATUMAI COVID-19 PANDEMIJOS METU DIENOS CENTRE „ŠVIESA“
BAIGIAMASIS DARBAS

TURINYS
SANTRAUKA 4
SUMMARY 5
ĮVADAS 6
SĄVOKOS, SANTRUMPOS IR TERMINAI 11
1. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO TEISĖS AKTAI, KLASIFIKACIJA, 
ORGANIZAVIMAS IR PAGRINDINIAI ASPEKTAI 12
1.1. Teisės aktų, reglamentuojančių socialinių paslaugų teikimą asmenims, turintiems proto ar
kompleksinę negalią, apžvalga 12
1.2. Socialinių paslaugų klasifikacija 14
1.3. Socialinių paslaugų teikimo ir organizavimo pagrindiniai aspektai 17
1.4. Dienos socialinės globos centro neįgaliesiems veikla 20
2. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO COVID - 19 PANDEMIJOS METU 
APŽVALGA 21
2.1. Socialinių paslaugų teikimas COVID – 19 pandemijos metu 21
2.2. Socialinių paslaugų teikimo rekomendacijos COVID – 19 pandemijos metu 25
2.3. Dienos centro „Šviesa“ veikla pandemijos laikotarpiu 29
3. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO SUAUGUSIEMS ASMENIMS, TURINTIEMS
PROTO IR KOMPEKSINĘ NEGALIĄ, YPATUMAI COVID -19 PANDEMIJOS METU
DIENOS CENTRE ”ŠVIESA“ 31
3.1. Tyrimo charakteristika 32
3.2. Dienos centro „Šviesa“ darbuotojų tyrimo rezultatų analizė 33
3.3. Dienos centro „Šviesa“ darbuotojų tyrimo rezultatų apibendrinimas 51
3.4. Dienos centro „Šviesa“ lankytojų, tėvų (globėjų) tyrimo rezultatų analizė 52
3.5. Dienos centro „Šviesa“ tėvų (globėjų) tyrimo rezultatų apibendrinimas 66
IŠVADOS 68
REKOMENDACIJOS 70
LITERATŪROS IR INFORMACINIŲ ŠALTINIŲ SĄRAŠAS 71
PRIEDAI 75

ĮVADAS
Temos aktualumas. Daugelyje ES šalių socialinės apsaugos sistema pakankamai
skirtinga, tai atspindima įvairiu socialiniu, ekonominiu, politiniu ir t.t. šalių vystymusi, tradicijų
puoselėjimu, teikiamų paslaugų specifika bei turimos praktikos aspektais, tuo tarpu Lietuva
socialinės apsaugos srityje vienu kertinių sistemos tipų įvardija socialinę paramą.
Paramos gairėse įvardintas siekis kurti, padėti įvaldyti gebėjimus pasirūpinti savimi ir
atrasti socialinę terpę visuomenėje, sudarant gyvenimo sąlygas, nežeminančias žmogaus orumo,
asmenims, negalintiems to padaryti savarankiškai.
Socialinę paramą kai kurie autoriai linkę apibrėžti kaip paslaugas ar sistemą, kurios
pagalba teikiamos išmokos mažas pajamas bei teisę į paramą turintiems asmenims.
Viena iš svarbiausių socialinės paramos formų – socialinių paslaugų teikimas. Lietuvos
Respublikos socialinių paslaugų įstatymas nurodo socialinės paslaugos sampratą, apibrėždamas
ją kaip socialinę pagalbą nepinigine forma ar socialinės globos pinigais, kuri gali būti tiekiama
asmeniui dėl jo amžiaus, esamų negalių, ligos, socialinių problemų dalinai ar visiškai netekusiam
(neturinčiam) savarankiškumo ir negalinčiam pasirūpinti savimi.
L. Žalimienė savo darbuose teigia, kad socialinės paslaugas galima supranti kaip
visuomenei teikiamas paslaugas, pavyzdžiui - švietimą, socialinę priežiūrą, socialinę apsaugą ir pan.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad esminiai socialinių paslaugų tikslai yra tenkinti asmens
būtiniausius poreikius, kai jis pats nepajėgus savais gebėjimais tą pasiekti, taip pat iš naujo
suformuoti asmens gebėjimus savarankiškai adaptuotis visuomenėje bei teikti jas prevenciniais
tikslais, siekiant užkirsti kelią problemoms.
Socialinių paslaugų valdymu apimamas socialinių paslaugų planavimas, organizavimas,
kompetencijų pasiskirstymas ir socialinių paslaugų kokybės vertinimas, priežiūra ir kontrolė tiek
valstybiniu, tiek - ir vietos savivaldos lygmeniu.
Pasaulio sveikatos organizacija (toliau - PSO) viename iš atliktų savo tyrimų atskleidė, jog
net daugiau nei 15 proc. pasaulyje esančių gyventojų turi kokios nors formos negalią. Būtina
pastebėti, kad toks skaičius yra žymiai pakitęs į neigiamą pusę, lyginant su aštuntame
dešimtmetyje atliktu PSO skaičiavimu. Tuo metu asmenys, turintys negalią sudarė 10 proc. visų
gyventojų. Europos Sąjungoje (toliau - ES) net kas šeštas gyventojas turi nustatytą negalią.