SOCIALINIŲ INOVACIJŲ PRIELAIDOS SOCIALINIAME DARBE VLGN „BALTAŽIEDĖ LELIJA“ ATVEJIS

Ištrauka

SOCIALINIŲ INOVACIJŲ PRIELAIDOS SOCIALINIAME DARBE: VLGN „BALTAŽIEDĖ LELIJA“ ATVEJIS
Magistro baigiamasis darbas

TURINYS
ĮVADAS-----------------------------------------------------------------------------3
SĄVOKOS---------------------------------------------------------------------------8
I. SOCIALINIŲ INOVACIJŲ IR JŲ PRIELAIDŲ TEORINĖ APIBRĖŽTIS SOCIALINIAME DARBE
1.1. Socialinių inovacijų samprata---------------------------------------------------------------10
1.2. Socialinių inovacijų ir socialinės klasterystės kaip jų prielaidų pagrindimas---------25
1.3. Socialinių inovacijų ir klasterystės atvejų analizė----------------------------------------38
II. SOCIALINIŲ INOVACIJŲ PRIELAIDŲ SOCIALINIAME DARBE TYRIMAS (VLNG „Baltažiedė lelija“ ATVEJIS)
2.1. Tyrimo metodologija ir dizainas------------------------------------------------------------45
2.2. Tyrimo rezultatų aptartis ir diskusija-------------------------------------------------------52
IŠVADOS-------------------------------------------------------------------------------------------65
REKOMENDACIJOS ----------------------------------------------------------------------------66
LITERATŪROS SĄRAŠAS--------------------------------------------------------------------67
SANTRAUKA UŽSIENIO KALBA-----------------------------------------------------------73
PRIEDAI--------------------------------------------------------------------------------------------74

ĮVADAS
Darbo aktualumas. Globalizacijos sąlygomis bet kurios valstybės stabilumą bei socialinę ir
ekonominę nepriklausomybę lemia jos vidinė organizacija, gebėjimas greitai ir tiksliai reaguoti į bet
kuriuos pasikeitimus vidaus ir išorės konjunktūroje, adapuotis prie besikeičiančios aplinkos,
remiantis inovatyvosios politikos ištekliais. Šiame kontekste itin aktualus tampa socialinės politikos
programų paruošimo ir socialinių inovacijų įgyvendinimimo klausimas. Šį klausimą galima
sėkmingai spręsti plėtojant socialines inovacijas ir taikant bendradarbiavimo, socialinės partnerystės
ir socialinės klasterystės metodus kaip socialinės ekonomikos priemones, siekiant kurti socialinę
gerovės valstybę. Valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“,
kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 (Žin.,
2012, Nr. 61-3050) (toliau – Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“), 2014–2020 metų
nacionalinę pažangos programoje, kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m.
lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 (Žin., 2012, Nr. 144-7430), Valstybinę studijų, mokslinių tyrimų
ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros 2013–2020 metų plėtros programoje, patvirtintoje
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1494 (Žin., 2012, Nr. 145-
7455) (toliau – SMTEP programa), Europos Komisijos 2010 m. kovo 3 d. komunikatą Nr.
KOM(2010) „Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija „Europa 2020“ (toliau –
strategija „Europa 2020“), Europos Komisijos 2010 m. spalio 6 d. komunikatą Nr. KOM(2010) 546
„Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinėje iniciatyvoje „Inovacijų sąjunga“ (toliau – pavyzdinė
iniciatyva „Inovacijų sąjunga“) ir Europos Komisijos 2011 m. lapkričio 30 d. komunikate Nr.
KOM(2011) 808 „Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ siekiama
sutelkti valstybės išteklius Lietuvos inovatyvumui didinti ir kurti konkurencingą, aukšto lygio
žiniomis, naujausiomis technologijomis, kvalifikuotais žmogiškaisiais ištekliais ir sumania
specializacija grindžiamą ekonomiką. Socialinio darbuotojo rengimo standarte (2008, II d., 5.5. sk.)
nurodoma, kad sėkmingą socialinio darbuotojo veiklą lemia tokios asmeninės savybės:
komunikabilumas, kūrybingumas, greita orientacija, kruopštumas, sąžiningumas, darbštumas,
pareigingumas, dėmesingumas, optimizmas, humaniškumas, ryžtas, drąsa ir empatija. Tačiau
kasdienė socialinio darbuotojo veikla dažniausiai susideda iš standartizuotų užduočių atlikimo ir
pareigybių vykdymo. Kaip rodo socialinių darbuotojų apklausa (Šinkūnienė, Katkonienė, 2010),
stokojant galimybių kūrybinei veiklai, silpnėja socialinių darbuotojų vidinė ir išorinė motyvacija,
atsiranda profesinio perdegimo sindromo simptomai. EK parengtos šešios rekomendacijos Lietuvai
dėl ekonominės politikos ir struktūrinių reformų 2013–2014 m. laikotarpiui, buvo patvirtintos 2013 m.
birželio 27–28 d. Europos Vadovų Taryboje taip pat pastebi, kad šalyje vyrauja sisteminės skurdo,
nedarbo problemos. Vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą,
2013 metais sudarė 1,2 proc. ir buvo 2 procentiniais punktais mažesnė nei 2012 metais (3,2 proc.).
Remiantis Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, 2013 m. nedarbo lygis šalyje sudarė 11,8
procento ir buvo 1,6 procentinio punkto mažesnis nei 2012 m. Jaunimo (15–24 metų amžiaus asmenų)
nedarbo lygis 2013 m. sumažėjo 4,8 procentinio punkto ir sudarė 21,9 procento. Kitaip tariant, siekiant
eliminuoti arba sumažinti socialines problemas bei jų poveikį turi būti skatinamos bei plėtojamos
socialinės inovacijos, socialiniame ir kituose inovatyviuose sektoriuose, kur plačiau turi būti
pritaikomos sumanusis, duomenimis grįstas valdymas, verslumas, kas yra būtina organizacijų,
tinkloveikos bei socialinės klasterystės prielaida, užtikrinanti šalių konkurencingumą, papildomos
vertės kūrimą. (pgl. Janiūnaitė, Petraitė, Jucevičius, 2011, p.5; Kvieskienė, Kvieska, 2012, p.8...