SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ VEIKLA, FORMUOJANT POZITYVIOSIOS TĖVYSTĖS ĮGŪDŽIUS ŠEIMOMS, PATIRIANČIOMS SOCIALINĘ RIZIKĄ

Ištrauka

SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ VEIKLA, FORMUOJANT POZITYVIOSIOS TĖVYSTĖS ĮGŪDŽIUS ŠEIMOMS, PATIRIANČIOMS SOCIALINĘ RIZIKĄ
Profesinio bakalauro baigiamasis darbas

TURINYS
Klaipėdos valstybinė kolegija, 2024
ĮVADAS 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA 10
1.1. Šeimų, patiriančių socialinę riziką, apibrėžtis 10
1.2. Socialinis darbas su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką 13
1.3. Pozityvios tėvystės įgūdžių formavimo šeimoms, patiriančioms socialinę riziką, svarba 20
1.4. Socialinių darbuotojų veiklos su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką, formuojant joms 
pozityvios tėvystės įgūdžius Lietuvoje 22
2. TYRIMO METODOLOGIJA 27
2.1. Tyrimo dizainas 27
2.2. Tyrimo imtis 27
2.3. Tyrimo metodai 27
2.3.1. Duomenų rinkimas 27
2.3.2. Tyrimo instrumentas 27
2.3.3. Duomenų analizė 28
2.4. Tyrimo etika 28
3. TYRIMO REZULTATAI 30
DISKUSIJA 39
IŠVADOS 43
REKOMENDACIJOS 44
LITERATŪRA 45
PRIEDAI 45

ĮVADAS
Temos aktualumas. Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas (Lietuvos Respublikos
Konstitucija, 1992). Šeimoje ugdoma ateities karta, jai perduodamos visuotinos vertybės,
visuomenėje priimtini elgesio standartai. Be to, kaip akcentuoja Budrytė (2017), šeimoje
nepertraukiamai vyksta vaikų socializacija, kuri turės didžiulės įtakos tolimesniam jų, kaip
suaugusių asmenų, gyvenimui. Vis dėlto visuomenėje yra dalis šeimų, kurios susiduria su
specifiniais socialiniais bei ekonominiais sunkumais, kurie sutrikdo įprastą šeimos funkcionavimą.
Šios šeimos vadinamos socialinę riziką patiriančiomis šeimomis.
Su socialinėmis rizikomis susiduriančiose šeimose tampa neįmanoma užtikrinti vaikams
būtino socialinio, emocinio ir kito pobūdžio vystymosi. Račkauskienės (2018) teigimu, su
socialinėmis rizikomis susiduriančiose šeimose dažnu atveju pasireiškia socialinių bei tėvystės
įgūdžių stoka. Savarankiškai šios šeimos nėra pajėgios susidoroti su tėvystės iššūkiais, jos neturi
tėvystei būtinų žinių ir kompetencijų. Būtent dėl šių priežasčių socialinių darbuotojų darbas su
šeimomis, kuriose patiriama socialinė rizika, formuojant pozityvios tėvystės įgūdžius yra itin
reikšmingas.
Milkintaitė, Marcinkevičienė (2013) socialinį darbą su socialinę riziką patiriančiomis
šeimomis apibrėžia kaip vieną iš svarbiausių ir aktualiausių šiuolaikinės visuomenės uždavinių.
Lietuvoje socialinę riziką patiriantiems vaikams bei jų šeimoms yra teikiamos skirtingos socialinės
paslaugos. 2022 m. socialinė priežiūra, kurios tikslas yra „padėti šeimoms, patiriančioms sunkumų,
ir įgalinti jas savarankiškai rūpintis bei tinkamai prižiūrėti savo vaikus“, buvo skirta daugiau nei 11
tūkst. šeimų, kuriose augo apie 20 tūkst. vaikų (Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo
ministerija, 2023). Viena iš svarbiausių socialinių darbuotojų darbo užduočių, dirbant su socialinę
riziką patiriančiomis šeimomis, yra formuoti ir ugdyti tėvų pozityvios tėvystės įgūdžius, kad vaikai
galėtų likti augti šeimoje, o tėvai gebėtų jais rūpintis ir užtikrintų visapusišką bei pilnavertę jų raidą.
Pozityvioji tėvystė yra suvokiama kaip sumanus, išmintingas vaiko auklėjimo būdas, kurio
metu patenkinami būtini vaiko fiziniai, emociniai, psichologiniai, socialiniai, intelektiniai ir
dvasiniai poreikiai (Vyšniauskytė – Rimkienė, Liobikienė, 2010). Burvytė (2013) pažymi, kad
pozityvioji tėvystė yra vaikų ugdymo būdas, pagrįstas abipuse tėvų ir vaikų pagarba, užtikrinant
visas vaiko raidos galimybes, netaikant vaikams jokių fizinių bausmių. Pozityviosios tėvystės
įgūdžių ugdymas ypatingai reikšmingas šeimoms, kurios patiria socialinę riziką, kadangi šiose
šeimose yra sutrikęs jos narių normalus bendravimas, o vyraujanti aplinka neskatina vaiko
asmenybės sveiko vystymosi.
Tyrimo problema. Mokslinėje literatūroje pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymas nagrinėtas
skirtingų autorių darbuose: Alvarez, Byrne, Rodrigo (2020) nagrinėjo su socialinėmis rizikomis
tyrinėjo tėvų, patiriančių socialinę riziką, patirtis po pozityvios tėvystės mokymų; Juodienė,
Bagdonas, (2020) analizavo pozityvios tėvystės įgūdžių įtaką priešmokyklinio amžiaus vaikų
socialinės kompetencijos ugdymui; Vaitkienė, Tolutienė (2020) nagrinėjo suaugusiuosius mokytis
motyvuojančius veiksnius ir priemones pozityviosios tėvystės mokymo grupėse; Vyšniauskytė-
Rimkienė, Matulevičiūtė (2016) analizavo tėvystės įgūdžių lavinimą tėvų grupėse per socialinių
darbuotojų patirties refleksijas; Breidokienė, Ignatovičienė (2015) parengė pozityviosios tėvystės
įgūdžių ugdymo metodines rekomendacijas. Socialinio darbuotojo darbo su socialinę riziką
patiriančiomis šeimomis tematiką taip pat nagrinėjo skirtingi autoriai: Budrytė (2017) analizavo
socialinio darbuotojo bendravimo įgūdžius teikiant pagalbą socialinę riziką patiriančioms šeimoms;
Motiečienė (2012) nagrinėjo Įgalinančių socialinių paslaugų konceptualizavimą...