SOCIALINIO VERSLO MODELIS BUVUSIŲ KALINIŲ REINTEGRACIJAI Į VISUOMENĘ

Ištrauka

BAKALAURO BAIGIAMASIS DARBAS
SOCIALINIO VERSLO MODELIS BUVUSIŲ KALINIŲ REINTEGRACIJAI Į VISUOMENĘ

TURINYS
LENTELIŲ SĄRAŠAS..............................................................................................................5
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS...........................................................................................................6
ĮVADAS.....................................................................................................................................7
1. TEORINIS SOCIALINIO VERSLO MODELIS.................................................................10
1.1. Socialinio verslo samprata.........................................................................................10
1.2. Buvusių kalinių reintegracijos į visuomenę problematika bei socialinio verslo 
modelių geroji praktika.....................................................................................................12
1.3. Socialinio verslo modelio elementai..........................................................................18
1.3.1. Socialinio verslo modelio komponentų detalizavimas.......................................19
1.4. Socialinio verslo kūrimo gairės..................................................................................24
2. SOCIALINIO VERSLO ANALIZĖS IR KŪRIMO METODIKA.....................................27
2.1. Socialinio verslo analizei tinkamų metodų pasirinkimas...........................................27
2.2. Socialinio verslo makroaplinkos vertinimas PESTEL metodu..................................29
2.3. Socialinio verslo konkurencinės aplinkos vertinimas M. E. Porterio penkių 
konkurencinių jėgų metodu...............................................................................................32
2.4. Įmonės konkurencinį pranašumą lemiančių gebėjimų vertinimas J. Barney metodu35
2.5. Socialinio verslo aplinkos vertinimas SSGG analizės metodu..................................38
2.6. Verslo plano kūrimo gairės........................................................................................39
3. VERSLO PLANAS IR JO ĮGYVENDINIMO PRIELAIDOS............................................41
3.1 Kuriamo socialinio verslo pagrindinių veiklų aprašymas...........................................41
3.2. Kuriamo socialinio verslo aplinkos analizė ir verslo pozicionavimas.......................42
3.3 Socialinio verslo modelis............................................................................................50
3.4. Žmogiškųjų išteklių planavimas.................................................................................55
3.5. Finansų planas............................................................................................................57
IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS.......................................................................................59
LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS...........................................................................61
PRIEDAI..................................................................................................................................66

ĮVADAS
Kuriant gerovės visuomenę ir ekonomiką socialinis verslas suvokiamas kaip vienas iš
esminių šiuolaikinės visuomenės, jos socialinės ir ekonominės raidos bei pažangos prioritetų
(Melnikas et al., 2017). Socialinis verslas išeina už tradicinio verslo ribų, nes socialinis
verslas siekdamas ekonominės naudos ir savarankiškumo nuo išorinių finansavimo šaltinių,
tuo pačiu siekia ir nuolatinio socialinio poveikio, o pelnas reinvestuojamas į verslą bei
socialinio poveikio kūrimą (Lietuvos Socilalinio Verslo Asociacija, 2016). Tai verslas, kurio
pagrindinė misija ir tikslas yra skirti visuomeniniams ir socialiniams poreikiams tenkinti.
Daugelio šalių, tame tarpe ir Lietuvos socialinės apsaugos sistemos yra nepakankamai
finansuojamos, dažnai veikia neefektyviai, todėl nesugeba spręsti visų socialinių problemų
visuomenėje. Šioje vietoje atsiranda terpė socialiniam verslui prisidėti prie socialinių
problemų mažinimo arba net jų sprendimo iš esmės.
Pagal statistinius duomenis, Lietuvoje yra didžiausias Europos Sąjungoje įkalintų
asmenų skaičius tenkantis 100 000 gyventojų (apie 216 kalinių) (Lithuania | World Prison
Brief, 2021). Išėję iš kalėjimo asmenys yra atitrūkę nuo visuomeninio gyvenimo, nuo šeimos,
jų socialiniai įgūdžiai pakitę ir neatitinka visuomenės lūkesčių. Valstybės teikiama pagalba
tokiems asmenims yra dažnai nepakankama arba neefektyvi, todėl socialinis verslas,
padėsiantis jiems reintegruotis į visuomenę turės didžiulį poveikį šiai tikslinei grupei. Tokio
pobūdžio socialinis verslas gali nutraukti užburtą ratą, kai buvę kaliniai negavę pagalbos vėl
grįžta prie senojo amato, ir suteikti buvusiam kaliniui šansą pakeisti gyvenimą tinkama
linkme. Tokiu atveju laimi ne tik pats buvęs kalinys, bet ir jo šeima bei visuomenė.
Buvusių kalinių reintegracijos į visuomenę problemos egzistavimą Lietuvoje
patvirtina ir šį darbą rašančių studentų atlikto kursinio darbo metu įvykdytas kokybinis
tyrimas. Tyrimo užduotis buvo išsiaiškinti buvusių kalinių įsidarbinimo galimybes ir kliūtis
per jų asmeninę patirtį. Taip pat buvo aiškinamasi koks yra Lietuvos verslininkų požiūris į
buvusių kalinių įdarbinimo galimybes jų valdomose įmonėse, siekiant suvokti kokios
priežastys lemia ar galėtų lemti sprendimus įdarbinti ar neįdarbinti anksčiau kalėjusių
asmenų. Tyrimo tikslas buvo sukurti socialinio verslo modelį buvusių kalinių reintegracijai
visuomenėje. Tyrimui atlikti buvo pasirinkta kokybinio tyrimo strategija. Kokybinio tyrimo
pirminiai duomenys buvo renkami žodine, struktūrizuoto interviu forma. Tyrimui buvo
atrinkti trys buvę kaliniai ir trys verslininkai, kurie sutiko dalyvauti tyrime ir geranoriškai
davė interviu.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad išėjus iš įkalinimo įstaigos, įsitvirtinti darbo rinkoje ir
gauti pirmąsias pajamas yra labai sudėtinga dėl nutrūkusių ryšių su šeima bei neigiamo
visuomenės, darbdavių požiūrio, įgūdžių trūkumo. Didžioji dalis išėjusių iš kalėjimo kalinių neturi nei
konkrečios profesijos, nei darbo patirties, integraciją į visuomenei darbo rinką apsunkina
patirta atskirtis nuo socialinio gyvenimo, technologinių pokyčių, tačiau dauguma yra
suinteresuoti dirbti, kad galėtų išlaikyti save ir savo artimuosius. Tuo pačiu įkalinimo įstaigos
nesuteikia kalintiems pakankamai galimybių...