SOCIALINIO DARBUOTOJO VAIDMUO, TEIKIANT PASLAUGAS ASMENIMS TURINTIEMS DEMENCIJĄ, SOCIALINĖS GLOBOS NAMUOSE

Ištrauka

SOCIALINIO DARBUOTOJO VAIDMUO, TEIKIANT PASLAUGAS ASMENIMS TURINTIEMS DEMENCIJĄ, SOCIALINĖS GLOBOS NAMUOSE
Profesinio bakalauro baigiamasis darbas

TURINYS
ĮVADAS....................................................................................................................................................8
1. LITERATŪROS APŽVALGA........................................................................................................10
1.1. Asmenų, turinčių demenciją, psichosocialinė charakteristika............................................10
1.2. Socialinių paslaugų, teikiamų globos namuose, svarba asmenims turintiems demenciją 14
1.3. Socialinio darbuotojo veikla, dirbant su asmenimis turinčiais demenciją, globos namuose
............................................................................................................................................20
2. TYRIMO METODOLOGIJA ..........................................................................................................26
2.1. Tyrimo dizainas..................................................................................................................26
2.2. Tyrimo imtis.......................................................................................................................26
2.3. Tyrimo metodai...............................................................................................................27
2.3.1. Duomenų rinkimas...........................................................................................................28
2.3.2. Tyrimo instrumentas........................................................................................................28
2.3.3. Duomenų analizė.............................................................................................................29
2.4. Tyrimo etika.......................................................................................................................29
3. TYRIMO REZULTATAI.................................................................................................................31
DISKUSIJA............................................................................................................................................43
IŠVADOS...............................................................................................................................................46
REKOMENDACIJOS ...........................................................................................................................47
LITERATŪRA......................................................................................................................................48
PRIEDAI................................................................................................................................................53

ĮVADAS
Temos aktualumas. Didėjantis vyresnio amžiaus žmonių skaičius visame pasaulyje lemia
didesnį demenciją turinčių asmenų ir senyvo amžiaus žmonių skaičių, kuriems reikalingos
visuomenės ir sveikatos priežiūros sistemos paslaugos (Lietuvos demencijos asociacija, 2024).
Remiantis pasaulio sveikatos organizacijos (2022) surinktais duomenimis, nustatyta, kad šiuo metu
beveik 55 milijonai žmonių visame pasaulyje turi demenciją. Kasmet diagnozuojama beveik 10
milijonų naujų atvejų. Numatoma, kad iki 2030 m. demenciją turinčių asmenų skaičius pasaulyje
išaugs iki 82 milijonų, o iki 2050 m. – net iki 152 milijonų (PSO, 2022). Lietuvoje demencijos
diagnozė nustatyta 40 tūkst. asmenų (Higienos institutas, 2022), taip pat manoma, kad daug atvejų
yra nediagnozuojama, todėl remiantis „ The Lancet“ atliktais skaičiavimais Lietuvoje turėtų būti
apie 56 tūkst. demencija turinčių asmenų (Lancet, 2022). Manoma, kad šis skaičius iki 2050 m.
išaugs iki maždaug 81 tūkst. Mokslininkai teigia, kad demencija yra viena iš pagrindinių pasaulinių
iššūkių sveikatos ir socialinės priežiūros srityje XXI amžiuje (Starek, 2023). Demencijos sindromas
kelia didelius iššūkius ne tik turinčiojo šeimai, bet ir sveikatos priežiūros sistemoms bei socialinėms
tarnyboms. Pasirūpinimas demenciją turinčiais asmenimis reikalauja specializuotos priežiūros ir
ilgalaikės paramos. Dėl šių priežasčių demencijos problema tampa vis svarbesnė ir aktualesnė tiek
sveikatos priežiūros, tiek socialinės globos srityse, reikalaujanti platesnio supratimo, išteklių ir
specialistų, galinčių teikti tinkamą pagalbą ir paramą demenciją turintiems asmenims bei jų
šeimoms (Hačinskis ir Avanas, 2022). Gevorgianienės ir Pilkytės (2016) tyrimas atskleidė, kad
artimieji, kurie rūpinasi demenciją turinčiu asmeniu, pradeda suvokti, kad jiems trūksta žinių
prižiūrėti artimuosius, todėl jie patys pradeda jausti neįveikiamą fizinį ir psichologinį nuovargį ir
demenciškų artimųjų globą patiki globos įstaigoms. Tokio pobūdžio įstaigos, turinčios platų
specialistų personalą ir tinkamą infrastruktūrą geriau atliepia jų poreikius. Tai suteikia galimybę
užtikrinti aukštą priežiūros kokybę ir geriau atsižvelgti į klientų individualius poreikius (Lee ir kt.,2022).
Tyrimo problema. Demenciją turinčių asmenų mąstai labai sparčiai auga, tai ir specialistų
dirbančių su šia klientų grupe didėja. Socialiniai darbuotojai yra pagrindiniai specialistai, kurių
kasdieninė veikla tiesiogiai įtakoja demenciją turinčių asmenų gyvenimo kokybę. Kaip socialiniai
darbuotojai prisideda prie asmens su demencija gerovės ir kokiais būdais jie pagerina kasdienybę ir
teikiant reikiamą paramą analizavo Appelhofa ir kt. (2017), Legotaitė, Knašienė ir Damulevičienė
(2016), Gintilienė ir kt. (2021), Mali ir Kejžar (2019), Armstrong (2013). Kokios yra svarbiausios
socialinio darbuotojo funkcijos, gebėjimai, žinios, teikiant paslaugas asmenims turintiems
demenciją plačiai analizavo Shubair (2023), Vaikasienė ir Gerikienė (2022), Starek (2023),
Kavaliauskaitė ir Venskienė (2022), Kiaunytė (2018), Žemaitaitytė, Bardauskienė, Pivorienė ir
Katkonienė (2023).