SOCIALINIO DARBUOTOJO VAIDMUO TEIKIANT PAGALBĄ VAIKAMS PATYRUSIEMS SMURTĄ

Ištrauka

TURINYS 
ĮVADAS 5
1. TEORINĖ DARBO ANALIZĖ 7
1.1. Smurto ir smurto prieš vaikus samprata 7
1 pav. Smurto ratas 10
1.2. Smurto prieš vaikus priežastys ir pasekmes 11
2. TIRIAMOJI DARBO DALIS 14
2.1. Tyrimo metodologija 14
3. TYRIMO REZULTATAI 16
3.1. Socialinės problemos vyraujančios tarp vaikų, patiriančių smurtą (soc. darbuotojų atžvilgiu) 16
3.2. Socialinio darbuotojo vaidmenys sprendžiant smurto apraiškas šeimose 18
3.3. Socialinio darbuotojo vaidmenys sprendžiant smurto apraiškas 21
3.4. Tyrimo metu gautų rezultatų apibendrinimas 22
Išvados 23
Literatūros sąrašas 24

ĮVADAS
Temos aktualumas: Smurtas prieš vaikus ypač aktuali visuomenės problema, kurios vienas
esminių sprendimo būdų – smurtavimo priežasčių ieškojimas. Priežasčių nustatymas suteiks galimybę
kurti veiksmingas smurto prevencijos programas. Smurtas kaip fenomenas lydi žmoniją per visą jos
istoriją, ją aprašo tokie autoriai kaip Kanopienė, Pavilionienė (1997) ir išskiria skirtingas smurto prieš
vaikus priežastis. Smurto prieš vaikus ir paauglius formos yra fizinės, seksualinės ir psichologinė
prievarta, taip pat nepriežiūra. Dažniausiai kūdikystėje ir jaunystėje smurtas dažniausiai pasireiškia
netinkamu elgesiu iš tėvų, pedagogų ir kitų asmenų, turinčių valdžią vaikui. Vyresniame amžiuje
smurtas taip pat tampa vis dažnesnis - patyčios, mušimai, seksualinis smurtas ir grasinimai. 1 iš 6
asmenų, vyresnių nei 60 metų, per pastaruosius metus patyrė tam tikrą smurtą. Smurtą patiriantys
vaikai susiduria su didesne psichologinio elgesio problemos rizika. Vaikystėje kas ketvirtas vaikas
patiria psichologinę prievartą ir beveik kas penkta mergina ir kas tryliktas berniukas yra seksualinio
smurto aukos (Kurienė, 2010). Žmogžudystė yra viena iš penkių pagrindinių paauglių mirties
priežasčių (Kurienė, 2007). Žvelgiant tarptautiniu lygmeniu, vaikų teisėmis rūpinasi ne tik Jungtinių
tautų organizacija, bet ir jos padaliniai: UNICEF, UNESCO, OHCHR (Vaiko teisių komitetas) bei
Europos taryba ir Pasaulio sveikatos organizacija WHO (World Health Organization).
Smurto prieš vaikus problema paplitusi ne vienoje šalyje ir valstybėje, todėl svarbu apžvelgti
jos ištirtumą. Nepaisant didelio paplitimo, smurtas prieš vaikus dažnai yra paslėptas, neišsakyto
pobūdžio, dažnai statistika neatspindi tikrojo šio reiškinio masto. Depresija, nerimo sutrikimai,
piktnaudžiavimas priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis, nesaugi lytinė elgsena, socialinės
kompetencijos stoka smurtą patiriantiems vaikams nustatoma dažniau nei kitiems bendraamžiams.
Sprendžiant šią problemą teikiama socialinio darbuotojo pagalba. Kaip nurodo L. C. Johnson (2001)
„vaidmuo – tai būdas, kurį darbuotojas naudoja išreikšti save specifinėse situacijose. Socialinis
darbuotojas turi gerai suvokti ir įsisamoninti savo atliekamus.
Tyrimo problema - smurtas prieš vaikus yra aktuali bei tuo pačiu jautri visuomenės problema.
Daugelis vaikų šiomis dienomis susiduria su vienetiniu, o kartais ne ir besikartojančiu smurtu artimoje
aplinkoje. Tokie vaikai dažnai patiria emocinį, nepriežiūros ir apleistumo bei fizinį smurtą, o dar
retesniais atvejais – net ir seksualinį smurtą. Socialinių darbuotojų pagrindinį užduotis dirbant su
tokiais vaikais – užtikrinti ir suteikti jiems reikiamą ir tinkamą pagalbą. Šio darbo metu bus siekiama
išsiaiškinti kokiais būdais ir metodais socialinis darbuotojas teikia pagalbą vaikams patyrusiems
smurtą artimoje aplinkoje ir ne tik.