SOCIALINIO DARBUOTOJO VAIDMENS PRIKLAUSOMYBIŲ LIGOMIS SERGANČIŲ PACIENTŲ PO STACIONARAUS GYDYMO ADAPTACIJOS PROCESE ANALIZĖ

Ištrauka

ĮVADAS
Temos aktualumas. Ši tema yra labai svarbi visuomenės sveikatos kontekste dėl
besitęsiančios priklausomybės nuo narkotikų krizės. Priklausomybės ligos tapo neatidėliotina
visuomenės sveikatos problema, paveikiančia asmenis ir bendruomenes visame pasaulyje. Nors
stacionarinis gydymas yra esminis pradinis žingsnis sprendžiant priklausomybę, taip pat labai
svarbu sėkmingai reintegruotis į visuomenę po gydymo. Socialiniai darbuotojai atlieka pagrindinį
vaidmenį palengvindami šį perėjimą, sprendžiant psichosocialinius veiksnius, kurie prisideda prie
priklausomybės ir atkryčio. Taip jie labai prisideda prie priklausomybės poveikio visuomenės
sveikatai ir sveikatos priežiūros sistemų naštos mažinimo (Kelly, Veteran, 2020).
Be to, adaptacijos procesas po stacionarinio gydymo nuo priklausomybės yra sudėtinga ir
daugialypė kelionė. Tai apima ne tik fizinius priklausomybės atsigavimo aspektus. Ji apima
psichologinius, socialinius ir aplinkos veiksnius, kurie daro didelę įtaką asmens gebėjimui išlaikyti
blaivumą. Socialiniai darbuotojai yra unikaliai pasirengę taikyti holistinį požiūrį į priežiūrą. Jie
sprendžia ne tik paviršinius priklausomybės simptomus, bet ir gilinasi į pagrindinius socialinius
sveikatos veiksnius, kurie gali turėti įtakos atkryčių dažniui. Socialiniai darbuotojai, teikdami
visapusę pagalbą, pavyzdžiui, padėdami pacientams kurti tvirtus paramos tinklus, gauti stabilų
būstą, saugų darbą ir kitus esminius išteklius, atlieka esminį vaidmenį tenkinant holistinius pacientų
poreikius (Kelly, Jason, 2016).
Be to, didelis atkryčių dažnis tarp priklausomybės ligomis sergančių asmenų yra didelis
iššūkis. Recidyvas yra ne tik atskirų pacientų nesėkmė, bet ir sveikatos priežiūros išteklių įtampa.
Socialiniai darbuotojai, turintys savo kompetenciją nustatant ir šalinant provokuojančius veiksnius
ir stresorius, galinčius sukelti atkrytį, teikia pacientams įveikos strategijas, emocinę paramą ir
atkryčių prevencijos metodus. Išanalizavus jų vaidmenį, galima gauti įžvalgų apie veiksmingas
strategijas, kaip sumažinti atkryčių dažnį ir pagerinti ilgalaikius atsigavimo rezultatus (Glicken,
2019).
Be to, adaptacijos procesas daro didelę įtaką bendrai priklausomybės ligomis sergančių
asmenų gyvenimo kokybei. Tai paliečia ne tik pačius ligonius, bet ir jų šeimas bei bendruomenes.
Socialiniai darbuotojai prisideda prie pacientų gyvenimo kokybės gerinimo, padėdami jiems atkurti
nutrūkusius santykius, išspręsti teisines problemas, suteikdami galimybę gauti gyvybiškai svarbias
psichikos sveikatos paslaugas. Šis holistinis požiūris ne tik palaiko sveikimą, bet ir pagerina bendrą
pacientų gerovę (Vaughn, 2012).