SOCIALINIO DARBUOTOJO IŠŠŪKIAI DIRBANT SU ŠEIMOMIS PATIRIANČIOMIS SUNKUMUS

Ištrauka

SOCIALINIO DARBUOTOJO IŠŠŪKIAI DIRBANT SU ŠEIMOMIS
PATIRIANČIOMIS SUNKUMUS
BAIGIAMASIS DARBAS

TURINYS
TURINYS 2
SANTRAUKA 4
SUMMARY 5
ĮVADAS 6
6. SUNKUMUS PATIRIANČIŲ ŠEIMŲ APIBRĖŽIMAS TEORINIU ASPEKTU 9
1.1. Riziką patiriančių asmenų samprata 9
1.2. Sunkumus patiriančios šeimos 11
1.3. Rizikos veiksniai lemiantys problemas 12
1.4. Riziką patiriančių šeimų padėtis Lietuvoje 15
2. DARBO METODAI DIRBANT SU SUNKUMUS PATIRIANČIOMIS ŠEIMOMIS 17
2.1. Socialinio darbuotojo darbo metodai 17
2.2. Socialinių darbuotojo patiriami iššūkiai 20
3. TYRIMO METODOLOGIJA 23
3.1. Empyrinio tyrimo metodologija 23
3.2. Tyrimo duomenų analizė 26
IŠVADOS 45
REKOMENDACIJOS 46
LITERATŪRA IR INFORMACINIAI ŠALTINIAI 47
DARBO PRIEDAI 51

ĮVADAS
Temos aktualumas. Socialinis darbas suprantamas kaip profesinė veikla, kurios dėka
individai, šeimos ir visuomenė sprendžia socialines problemas, lengviau susidoroja su sunkumais.
Ypatingai didelę reikšmę socialiniame darbe turi asmens ir/ar šeimos atsparumo iššūkiams stiprinimas
bei savarankiškumo, atsakomybės ugdymas. Ši profesinė veikla labai prisideda prie smurto, socialinės
atskirties mažinimo ir geresnės visuomenės psichinės sveikatos. Socialiniai darbuotojai dirba su
įvairiomis grupėmis: negalią turintys žmonės, senyvo amžiaus asmenys, socialinę riziką patiriančios
šeimos ir kiti gyventojai, patekę į sudėtingas gyvenimiškas situacijas. Socialinis darbas yra svarbus
siekiant teisingesnės ir solidaresnės visuomenės. „Socialinis darbas – tai kompleksiška technologija,
skirta gyventojų socialinei apsaugai, socialiniam valdymui ir socialinei politikai pažeidžiamų
gyventojų atžvilgiu. Tai yra profesinė veikla, kurios paskirtis – padėti socialinio funkcionavimo
sunkumų turintiems asmenims, grupėms ir bendruomenėms pagerinti santykius su visuomene“
(Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2024).
Socialinės rizikos šeimos - svarbus tyrimo objektas, ypač kai kalbame apie socialinės
atskirties ir rizikos veiksnius. Remiantis atvejo studija, kuri buvo atlikta Lietuvoje, šiame straipsnyje
nagrinėjama socialinės rizikos šeimų padėtis. Pastaraisiais metais Lietuvoje atsirado naujų rizikos
veiksnių, kurie turėjo įtakos socialinių įtampų laukų raiškai. Pasak Mikulėnaitės tyrimo (2012, p. 78)
„Šeimai pirminis kontaktas turi būti paremtas socialinio darbuotojo nuoširdumu ir noru padėti, nes tai
leidžia šeimai pasitikėti specialistu ir nenusiteikti priešiškai jo atžvilgiu“. Kondrotaitė Gita (2006)
remdamasi socialinių įtampų laukų koncepcija, savo straipsnyje nagrinėjo socialinės rizikos šeimų
padėtis. Išryškėjo socialinės rizikos šeimų socialinės atskirties tendencijos. „Socialinės rizikos šeimos
yra veikiamos įvairių rizikų, tokios kaip skurdas, nedarbas, ribotos galimybės dalyvauti darbo rinkoje,
alkoholizmas, nusikalstamumas ir vaikų nepriežiūra“ (Kondrotaitė, 2006, p. 55). Remiantis 2023 m.
kovo 31 d. pateikta 2022 metų Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SADM) veiklos ataskaita, per 2022 metus buvo gauta 41 820
pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų ir buvo atlikta atlikti 28 861 vaiko situacijos vertinimų.
Statistiniai duomenys aiškiai pabrėžia, kad poreikis (socialinę riziką patiriantiems asmenims) yra
reikalingas.
Darbo naujumas ir ištirtumas. Socialinio darbuotojo intervencija, darbas su socialinę
riziką patiriančiomis šeimomis, orientacija į aplinkos pokyčius, esamų galimybių panaudojimą ir naujų
resursų paiešką, šeimų, patiriančių socialinės rizikos veiksnius, socialinės atskirties problemos labai
plačiai analizuojamos mokslinės temos. Mokslinius tyrimus, straipsnius ir disertacijas yra parašęs ne
vienas mokslininkas Lietuvoje (Aidas Zigmantavičius ir Dovilė Daugėlienė, 2022), (Budraitė, 2021),
(Kievišienė, 2022), (Kreivinienė ir Rimkus, 2022), (Naučiuvienė, 2023), (Skirgaila, 2022) ir užsienyje
(Robbins, 2016), (Saint-Jacques ir kt., 2018), (L.C.Johnson, 2001).
Mokslininkai atliko tyrimus, kurių rezultatų analizė parodė, kad tokios šeimos dažnai
susiduria su motyvacijos stoka, trūksta socialinių įgūdžių ir gali turėti priklausomybių (neretai jos
nesirūpina savo vaikų pilnaverte raida), rekomenduoja skirti didesnį valstybės dėmesį šioms šeimoms.
Akcentuoja tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarbą, kad būtų užtikrinta vieninga sistema ir
partnerystė tarp įvairių institucijų, teikiančių pagalbą šeimoms. Efektyviam bendradarbiavimui su
šeima ir pagalbą teikiančiomis institucijomis sėkmingai veikti, būtina analizuoti praktinę socialinio
darbo su rizikos veiksnius patiriančiomis šeimomis patirtį .
Tyrimo problema.
Atlikta mokslinės...