Socialinio darbo su šeima, taikant atvejo vadybą, proceso reglamentavimas - tarp įgalinimo ir nugalinimo

Ištrauka

Baigiamasis darbas 
Socialinio darbo su šeima, taikant atvejo vadybą, proceso reglamentavimas: tarp įgalinimo ir nugalinimo

Turinys
SANTRAUKA 3
SUMMARY 4
ĮVADAS 5
1. TEISĖS AKTAI, REGLAMENTUOJANTYS ATVEJO VADYBOS PROCESĄ BEI
PAGALBOS ŠEIMAI SISTEMĄ LIETUVOJE, ATVEJO VADYBOS SAMPATA IR ETAPAI 7
1.1. Lietuvos vaiko teisių apsaugos sistemos pokyčiai ir atvejo vadybos įteisinimas 7
1.2. Teisinės sistemos įtaka atvejo vadybos proceso reglamentavimui 7
1.3. Atvejo vadybos samprata ir proceso etapai 9
2. TEISINIS PROFESIJOS LEGITIMUMAS: TARP GALIOS IR ĮGALINIMO 14
2.1. Tyrimo tikslas ir uždaviniai 16
3. TYRIMO METODIKA 17
4. SOCIALINIO DARBO SU ŠEIMOMIS ATVEJO VADYBOS REGLAMENTAVIMAS IR JO
ĮTAKA PROFESIONALAUS VEIKIMO ĮGALINIMUI IR ĮSIGALINIMUI 20
4.1. Socialinių darbuotojų ir atvejo vadybininkų patirtis, siekiant įgyvendinti atvejo vadybos proceso
reglamentavimo reikalavimus 20
4.2. Atvejo vadybos ir pagalbos šeimai proceso reglamentavimo įtaka darbuotojų profesionaliam
veikimui ir rezultatams 23
4.3. Iššūkiai su kuriais susiduria socialiniai darbuotojai ir atvejo vadybininkai laikydamiesi
reglamentavimo 25
4.4. Praktikų požiūris į atvejo vadybos ir pagalbos šeimai reglamentavimo tobulinimą 28
IŠVADOS 30
REKOMENDACIJOS 31
LITERATŪROS SĄRAŠAS 32
PRIEDAI 35

SANTRAUKA
Šio darbo tikslas – išanalizuoti atvejo vadybos procesą reglamentuojančią teisinę bazę ir
atskleisti, ar ir kaip teisinis reglamentavimas prisideda prie pagalbos šeimoms sistemos Lietuvoje
tobulinimo bei socialinių darbuotojų įgalinimo teikti efektyvią, šeimas įgalinančią pagalbą.
Išanalizavus teisės aktus buvo atskleista teisės aktų, reglamentuojančių atvejo vadybos procesą bei
pagalbos šeimai sistemą Lietuvoje. Išanalizavus Lietuvos ir užsienio mokslinę literatūrą bei teisės
aktus, apibrėžta atvejo vadybos samprata bei proceso reglamentavimas. Siekiant ištirti, kaip atvejo
vadybos proceso reglamentavimas veikia socialinių darbuotojų profesionalų veikimą, siekiant šeimų
įgalinimo buvo atliktas kokybinis tyimas, naudojant pusiau struktūruoto interviu metodą. Apklausti
buvo 6 praktikai: 3 socialiniai darbuotojai ir 3 atvejų vadybininkės, turinčios bemt 3 metų patirtį
patirties su atvejo vadybos procesu.
Mokslinės literatūros analizė ir empirinės dalies gauti tyrimo rezultatai atskleidė, kad atvejo
vadybos proceso reglamentavimas suteikia socialiniams darbuotojams ir atvejo vadybininkams
struktūruotas gaires, kurios padeda efektyviai ir nuosekliai organizuoti darbą. Atvejo vadybininkams
ir socialiniams darbuotojams reglamentuotas atvejo vadybos procesas suteikia apsaugą, patvirtinant
jų veikimo legitimumą. Reglamentai suteikia specialistams gauti reikiamą informaciją iš kitų
institucijų, kas yra esminis veiksnys veiksmingai ir koordinuoti pagalbos procesą. Laikantis
reglamentavimo specialistai susiduria su iššūkiais. Intitucijų, kurios kartu veikia atvejo vadybos
procese, teisės aktai tarpusavyje nesuderinti – kyla sunkumų sistemingai veikti. Apraše, kuris
reglamentuoja atvejo vadybos procesą, kai kurie punktai prieštarauja vienas kitam. Netgi tobuliausi
reglamentai neišpręs esminių atvejo vadybos problemų – vis dar trūksta prieinamų ir veiksmingų
pagalbos paslaugų – atvejo vadyba tampa trūkstamos sisteminės dalies dengėja ir gaunasi atvejo
vadybos nugalinimas. Atvejo vadybininkai ir socialiniai darbuotojai mato poreikį koreguoti ir
tobulinti teisės aktus – reikalingas detalesnis atvejo vadybos proceso reglamentavimas, pagalbos
plano vertinimo dalies koregavimas, griežestis įstaigų įpareigojimas įsitraukti į atvejo vadybos
procesą.

Raktiniai žodžiai: socialinis darbas, socialinis darbas su šeimomis, atvejo vadyba, socialiniai
darbuotojai, atvejo vadybininkai, teisinis reglamentavimas, biurokratizmas, įgalinimas, nugalinimas.