Socialinio darbo praktikos modelis ekologinis - (gyvenimo modelis)

Ištrauka

Socialinio darbo praktikos modelis: ekologinis (gyvenimo modelis)
(kursinis darbas)

Turinys
Įžanga........................................................................................................................................................3
1.Socialinio darbo problemos sprendimo ekologinio modelio teorinis pagrindimas...........................4
1.1Pagrindinės sąveikaujančios sistemos........................................................................................4
1.2Svarbiausi pozityvaus vystymo(si) procesai pagal Urie Bronfenbrenner..................................5
1.3Socialinės patirties ugdymas......................................................................................................6
2.Praktinės situacijos, taikant ekologinį sprendimo modelį, analizė....................................................9
Išvados....................................................................................................................................................12
Literatūra.................................................................................................................................................13

Įžanga
Jau nuo pat ankstyvos vaikystės žmonės yra veikiami juos supančios aplinkos: tėvų, giminaičių,
draugų, mokyklos, visuomenės. Nuo mažens vaikai išmokomi paisyti aplinkinių nuomonės, vadovautis
nustatytais elgesio principais, tinkamai reaguoti į keliamus reikalavimus. Asmenybei augant, primesti
įsitikinimai dažnai tampa svetimi, didėja įtampa, kyla noras maištauti.
Vieną iš svarbiausių vaidmenų asmens socializacijos procese atlieka žiniasklaida, kuri formuoja
išorinio pasaulio sampratą, kuri ne visada būna teisinga ir priimtina. Šeima ir mokykla dar labiau
sustiprina jaunuolio nuostatas ir pasaulėžiūrą. Čia puoselėjamos moralinės vertybės, intensyviai
mokomasi iš aplinkinių. Moksleivio gyvenimas mokykloje priklauso ir nuo šeimos požiūrio į ugdymo
įstaigas. Taigi, asmenybės raidai įtaką daro ne tik artimiausia jo aplinka, bet ir visa visuomenė.
Patirdami aplinkinių spaudimą ir bijodami nepripažinimo vaikai dažnai bijo rodyti tikrus
jausmus, imasi smurto, siekia bet kokia kaina pritapti prie „autoritetų“. Dėl šios priežasties mokyklose
nenustojama kalbėti apie patyčias, jas patiriančius vaikus ir problemos padarinius. Tai įrodo, kad ši
problema aktuali, o ją sprendžiant būtina organizuotai dirbti ne tik su nukentėjusiu asmeniu, bet ir su
jo tėvais, globėjais, bendraamžiais, taip pat įtraukti bendruomenę, įvairių sričių specialistus, šviesti
visuomenę.
Bulotaitė (2007) išskiria šiuos ekologinės sistemų teorijos privalumus: šio modelio taikymas
leidžia plačiau įvertinti ir pritaikyti visus įmanomus resursus; siūloma įvertinti visą kontekstą, kuriame
asmenybė veikia (ne tik jo artimiausia aplinka), be to- šis požiūris skatina partnerystę ir
bendradarbiavimą. Paminėti teigiami aspektai susiję su analizuojama situacija, kuri nagrinėjama
remiantis ekologiniu praktikos modeliu.
Tikslas: atskleisti socialinio darbo problemų sprendimo ekologinio modelio praktinio taikymo galimybes.
Uždaviniai:
Teoriškai pagrįsti socialinio darbo problemų sprendimo ekologinį modelį;
Atlikti atvejo analizę, taikant ekologinį problemų sprendimo modelį.