SOCIALINIO DARBO PRAKTIKOS MODELIO STIPRYBĖS AKCENTUOJANČIO POŽIŪRIO PAGRINDU

Ištrauka

SOCIALINIO DARBO PRAKTIKOS MODELIO STIPRYBĖS AKCENTUOJANČIO POŽIŪRIO PAGRINDU

Turinys
Įžanga........................................................................................................................................ 3
1. Socialinio darbo praktikos modelio (įgalinimo teprijos) pagrindimas...................................5
1.1 Kliento įgalinimas socialiniame darbe ................................................................................7
1.2 Bendruomeninio įgalinimo procesas....................................................................................9
2. Praktinės situacijos , taikant socialinio darbo praktikos modelį, analizę..............................11
Išvados......................................................................................................................................19
Literatūra...................................................................................................................................20

Įvadas
Socialinio darbo procese svarbu kliento pažinimas. Kiekvieno kliento istorija unikali ir
nepakartojama. Dažnai asmuo tampa nepalankios socialinės aplinkos auka, vaikystės patirtys
ir išgyvenimai palieka neišdildomus pėdsakus, nulemia tolesnį gyvenimo scenarijų. Viena iš
socialinės rizikos grupių – asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, asocialūs (narkomanai,
alkoholikai ,kitaip sakant žmonės nesilaikantys visuomeninių normų . Šios grupės asmenų
psichosocialinės problemos dažnai pasižymi kompleksiškumu: priklausomybės, benamystė,
nedarbas, socialinių įgūdžių stoka ir kt. Psichologinės tarnybos 2005 metų veiklos ataskaitose
atkreipiamas dėmesys į asocialių asmenų depresijos, nemigos, padidėjusio dirglumo, įkyrių
suicidinių minčių, savikontrolės praradimo, baimės, problemų šeimoje (pablogėjusių ar
nutrūkusių ryšių), blogų tarpusavio santykių, adaptavimosi būryje problemų. Įgalinimo
procesą stabdo ne visada tolerantiškas visuomenės požiūris į socialinės rizikos grupių
asmenis; tokį požiūrį gali lemti posovietinė tradicija, socialinio švietimo stoka visuomenėje ir
kt. Anot V. Ivanauskienės (2004, p. 37), atsidūrus bejėgiškoje situacijoje, žmonės dažnai ne
tik neturi žinių, kaip bendrauti su sistema, bet ir nemano galį tikėtis kokio nors pasikeitimo,
jiems trūksta pasitikėjimo savimi, kurio reikia, norint įsitraukti į keitimąsi. Įgalinimas, kaip
teigia L. C. Johnson (2001, p. 278), – tai strategija, kurios tikslas – ,,<...> sumažinti žmogaus
bejėgiškumą, skatinti imtis atsakomybės už savo gyvenimą“. Tai ne tik žmogaus gebėjimų
skatinimas, bet ir motyvavimas, mokymas ir savo vertės kėlimas, kad žmonės patikėtų, jog
yra kompetentingi, turi įgūdžių, reikalingų tartis su bendruomenės sistemomis, ir nusipelno
išteklių, būtinų jų socialiniam funkcionavimui.
Tikslas: Išsiaiškinti socialinio darbo praktikos modelio (įgalinimo teorijos) stiprybes akcentuojančio požiūrio pagrindu.
Uždaviniai:
1.Teoriškai pagrįsti socialinio darbo praktikos modelį (įgalinimo teoriją) dirbant su klientu ir bendruomenėje ;
2. Atlikti praktinės situacijos analizę taikant socialinio darbo praktikos modelį.