Socialinė-psichologinė išeminės širdies ligos profilaktika

Ištrauka

Socialinė-psichologinė išeminės širdies ligos profilaktika ir psichologo darbo galimybės

TURINYS
1.Įvadas 3
2.Išeminės širdies ligos rizikos veiksniai 4
2.1.Išeminės širdies ligos socialiniai ir psichologiniai elgesio rizikos veiksniai 4
3.Socialinė-psichologinė išeminės širdies ligos profilaktika 5
4.Psichologo darbo galimybės išeminės širdies ligos profilaktikoje 6
4.1.Informacijos suteikimas 7
4.2.Sveikos gyvensenos mokymas 7
4.3.Rūkymo mažinimas 8
4.4.Adaptyvių streso įveikos įgūdžių mokymas 8
4.5.Savireguliacijos įgūdžių mokymas…………………………………………….……………8
4.6.Psichofiziologinio poveikio priemonių taikymas 9
4.7.Prevencinės programos mokyklinio amžiaus vaikams 9
5.Apibendrinimas 10
6.Išvados 11
Literatūros sąrašas 12

ĮVADAS
Išeminė širdies liga – tai širdies raumens pažeidimas dėl sumažėjusios arba kartais ir visai
nutrūkusios širdies vainikinių arterijų kraujotakos. Dažniausiai lėtinė, bet gali būti ir ūminė.
Priklausomai nuo širdies raumens išemijos progresavimo sunkumo, trukmės, išeminių epizodų
dažnio ir padarinių IŠL reiškiasi krūtinės anginos priepuoliais, miokardo infarktu, staigia mirtimi
arba pasikartojančia aritmija (Medicinos enciklopedija, 1991). Išeminė širdies liga yra viena
pagrindinių pirmalaikės mirties priežasčių išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Pastaraisiais metais
mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų nuolat didėja, jos lemia daugiau nei pusę visų mirčių
Lietuvoje ir yra neįgalumo ir pablogėjusios savijautos priežastis (Šlapikas, 2009). Lietuvos vyrų ir
moterų standartizuoti mirtingumo nuo kraujotakos sistemos rodikliai yra vieni iš didžiausių ES.
Lyginant su ES valstybėmis, standartizuotas mirtingumo rodiklis nuo išeminės širdies ligos
Lietuvoje didesnis daugiau nei 3 kartus. 2007m. 100000 gyventojų Lietuvoje teko 338,2 mirusiojo,
o ES vidurkis buvo 96, naujosiose valstybėse narėse – 178 mirusieji (Grabauskas, Gaižauskienė, Jaselionienė, 2009).
Pastaraisiais metais pastebimas jaunesnio amžiaus (35–59 metų) žmonių mirtingumo nuo
kraujotakos sistemos ligų padidėjimas. Mirtingumo nuo išeminės širdies ligos rodiklis ypač didelis
tarp gyventojų iki 65 metų (Grabauskas, Gaižauskienė, Jaselionienė, 2009). Didėjant amžiui
sergamumas išemine širdies liga didėja. Vyrams liga išsivysto dažniau (Newby, Wilkinson,
Cockcroft, 2005). Lietuvoje 2007 m. vyrų standartizuotas mirtingumo nuo kraujotakos sistemos
ligų rodiklis buvo 1,8 karto didesnis negu moterų (Grabauskas, Gaižauskienė, Jaselionienė, 2009).
Vienas iš keliamų tikslų įgyvendinant Europos sveikatos politiką „Sveikata visiems XXI
amžiuje“ bei Nacionalinėje sveikatos koncepcijoje išdėstytą ir įteisintą aktyvios sveikatos politikos
strategiją, Lietuvos sveikatos programoje yra – sumažinti gyventojų mirtingumą ir prailginti gyve-
nimo trukmę. Atsižvelgiant į didelį išeminės širdies ligos paplitimą, būtina ieškoti priemonių,
padedančių šios ligos išvengti, mažinant rizikos veiksnių įtaką ir atliekant pirminę profilaktiką.
Norint sumažinti išeminės širdies ligos epidemiją Lietuvoje, svarbiausia – laiku nustatyti ir
koreguoti rizikos veiksnius bei pacientų gyvenseną. Taigi, šio darbo tikslas – apžvelgti išeminę
širdies ligą skatinančias socialines ir psichologines elgesio aplinkybes bei rizikos veiksnius ir
aprašyti, kokios yra psichologo darbo galimybės vykdant pirminę išeminės širdies ligos
profilaktiką.