Socialinė psichologija. Savirefleksija

Ištrauka

Įvadas. Per pastaruosius mėnesius atliktos užduotys namie ir pratybų metu tapo proga geriau
pažinti save ir įgauti naujų svarbių įgūdžių. Man tai padėjo ne tik geriau suprasti psichologo
profesijai reikalingas kompetencijas, bet ir giliau pažvelgti į savo jausmus, elgesį ir bendravimo
būdą. Todėl norėčiau apžvelgti šį procesą dalijantis kas sekėsi ir kas kėlė sunkumų bei kaip visa tai
sekasi pritaikyti realiose gyvenimo situacijose.
Įspūdis po pirmų pratybų. Pirmą kartą atėjus į pratybas jaučiau nedidelį nerimą, nes
nežinojau, ko tikėtis ir kaip šios pratybos vyks. Viena iš priežasčių, kodėl man buvo neramu, yra ta,
kad man dažnai yra sunku reflektuoti. Visgi manau, kad šių pratybų metu galėsiu to išmokti.
Savirefleksija, mano nuomone, yra labai vertingas įgūdis, kurio ugdymui reikia daug laiko ir praktikos.
Taip pat man yra nejauku viešai reikšti savo mintis, ypač diskutuojant didesnėje žmonių grupėje.
Nors gebu išklausyti kitus ir priimu skirtingas nuomones, garsiai išreikšti savo poziciją vis dar yra
iššūkis. Pirmojo susitikimo metu reikėjo trumpai prisistatyti ir man visuomet tai yra sudėtinga
padaryti, nes esu uždaresnis žmogus. Tačiau man patiko išgirsti kitų kursiokų istorijas apie tai kodėl
jie pasirinko šias studijas ir kokie jų tikslai. Daugelis jų atrodė labai motyvuoti ir siekiantys didelių
tikslų, kas labai įkvepia ir paskatina. Klausantis kitų prisistatymų paaiškėjo, kad daugelis taip pat
patiria abejonių, susiduria su sunkumais ir nėra iki galo tikri dėl savo pasirinkimų.
Šių pratybų metu tikiuosi išmokti argumentuoti savo nuomonę, garsiai ją reikšti be baimės, net jei ji
sulauks kritikos. Manau, tai bus puiki erdvė ugdyti ne tik savirefleksijos, bet ir bendravimo
įgūdžius, kurie yra labai svarbūs tiek studijose, tiek kasdieniame gyvenime.
Psichologo kompetencijos. Grupėje aptarėme, kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti geras
psichologas, ar jis turėtų meluoti, kaip sudaryti gerą pirmą įspūdį ir kodėl svarbios socialinės
psichologijos žinios. Diskusija buvo įdomi, tačiau išryškėjo nuomonių skirtumai, pavyzdžiui, dėl
melavimo. Vieni tvirtino, kad psichologas neturėtų meluoti, o kiti manė, kad tam tikrose situacijose
tai gali būti pateisinama. Asmeniškai pastebėjau, jog jaučiu diskomfortą, kai yra išreiškiamos
skirtingos nuomonės, nes tai sukelia tam tikrų nesutarimų tarp grupės. Todėl man sunku pasidalinti
savo nuomone, ypač jei ji nesutampa su kitais grupės nariais.
Ši užduotis leido man geriau suvokti, kokių savybių ir įgūdžių reikia norint tapti psichologu ir kartu
paskatino pažvelgti į save, pagalvojant kokių kompetencijų trūksta būtent man ir ką galėčiau
tobulinti, turint omenyje tai, kad tai yra galimai mano ateities profesija.