SOCIALINĖ PARAMA NEPASITURINČIOMS ŠEIMOMS IR TŲ ŠEIMŲ VAIKAMS

Ištrauka

R E F E R A T A S
SOCIALINĖ PARAMA NEPASITURINČIOMS ŠEIMOMS IR TŲ ŠEIMŲ VAIKAMS

TURINYS
ĮVADAS 3
1.SOCIALINĖS PARAMOS ŠEIMAI POLITIKA LIETUVOJE 4
2.ŠEIMOMS TEIKIAMA VALSTYBĖS PARAMA 5
2.1. Valstybinės paramos šeimai sistema 6
2.2. Pašalpų kitimo tendencijos 10
2.3. Socialinių paslaugų šeimoms plėtra 12
IŠVADOS 14
LITERATŪRA 15

ĮVADAS
Pastarojo laikmečio Lietuvos situacija, joje vykstančios socialinės – ekonominės
permainos sąlygoja valstybės vykdomos socialinės bei šeimos politikos pagrindinius tikslus.
Svarbi socialinės apsaugos sistemos dalis yra socialinė parama. Socialinės paramos nuostata –
sudaryti būtiniausias gyvenimo sąlygas šeimoms, kurių gaunamos pajamos dėl objektyvių
priežasčių yra nepakankamos, o gebėjimas pasirūpinti patiems savimi – ribotas.
Šeima ir valstybė yra glaudžiai susijusios. Dažnai nustatyti santykį tarp šeimos ir
valstybės naudojama tokia 1 schema:
1 shema. Santykiai tarp šeimos ir valstybės
Šaltinis: Darbo autorė pagal LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją.
Prieiga per internetą:
Šio darbo tikslas – supažindintisu pagrindine socialine parama, kuri teikiama Lietuvoje
gyvenančioms nepasiturinčioms šeimoms ir tų šeimų vaikams. Aptariamos dvi sudėtinės
socialinės paramos dalys – piniginė parama, įvairios garantijos, lengvatos bei socialinės
paslaugos. Darbe analizuojama esama socialinės paramos sistema, jos plėtra bei pokyčiai.
Rašant darbą remtasi Vyriausybės nutarimais, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Socialiniais pranešimais, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto tinklapiu.
Šiame darbe labiausiai gilintasi į valstybė paramą nepasiturinčiai šeimai. Kas tai
reglementuoja, kokia pagalba teikiama. Taip pat apžvegiama į valstybės mokamas
išmokas/pašalpas šeimoms, be to siekiama išsiaiškinti kokia valstybės pagalba šeimos
daugiausiai naudojasi, o kokios pagalbos labiau reikėtų.

1. SOCIALINĖS PARAMOS ŠEIMAI POLITIKA LIETUVOJE
Paramos šeimai politika dabartiniu metu dažniausiai suprantama kaip vyriausybinių ir
nevyriausybinių institucijų veiksmai, kurių tikslas yra kurti sąlygas normaliam šeimų
funkcionavimui; remti šeimas, siekiant padėti joms realizuoti savo funkcijas; skatinti šeimas ir jų
narius atlikti funkcijas; išreikšti prioritetinį šeimos modelį.