SOCIALINĖ-KULTŪRINĖ APLINKA

Ištrauka

Savarankiškas darbas
SOCIALINĖ-KULTŪRINĖ APLINKA

Turinys
Įvadas 3
Demografiniai rodikliai 4
Kultūra 6
Pagrindinės kultūros vertybės 7
Išvados 9
Literatūros sąrašas 10

Įvadas
Marketingo aplinką sudaro „nekontroliuojamų jėgų visuma, kurią turėdamos omenyje įmonės turi
kurti savo marketingo planus. Kitaip tariant, įmonės marketingo aplinka – tai visuma išorinių
veiksnių, tiesiogiai ir netiesiogiai darančių įtaką įmonės veiklai, jos marketingo sprendimams.
Marketingo aplinkos pažinimas – tai nuolatinis informacijos rinkimas ir analizė, siekiant
aptikti ir įvertinti svarbius pokyčius ir tendencijas, kurios gali paveikti įmonės marketingo ar ir visą
verslo strategiją.
Marketingo aplinką sudaro mikroaplinka ir makroaplinka
Marketingo mikroaplinka – tai visuma jėgų, tiesiogiai darančių įtaką įmonės marketingo veiklai.
Marketingo mikroaplinkos elementai yra šie: tiekėjai, marketingo tarpininkai, konkurentai,
vartotojai, kontaktinės auditorijos (arba įtakos grupės).
Marketingo makroaplinka – tai visuma jėgų, darančių ilgalaikę įtaką įmonės marketingo
veiklai. Marketingo makroaplinkos elementai yra šie: mokslinė - technologinė aplinka, ekonominė
aplinka, gamtinė aplinka, socialinė - kultūrinė aplinka, politinė - teisinė aplinka.
Socialinė - kultūrinė aplinka – tai makroaplinkos elementas, atspindintis visuomenės poveikį
įmonei, jos marketingo sprendimams bei jų įgyvendinimui.

Demografiniai rodikliai
Demografija – tai mokslas tiriantis gyventojų sudėtį, kiekybinius ir kokybinius jos
struktūros kitimus tam tikromis istorinėmis sąlygomis. Demografinę aplinką nusako statistiniai
duomenys apie populiacijos dydį, sudėtį (amžių, išsilavinimą, sveikatingumą ir kt.) ir pasiskirstymą
tam tikrose geografinėse ribose. Pagrindiniai elementai: populiacija – bendri pasaulinės populiacijos
pokyčiai, gimstamumo ir mirštamumo rodikliai ir t.t,;gyventojų tankumas ir urbanizacija; gyventojų
kokybinė struktūra (pasiskirstymas pagal lytį, amžių, amžiaus grupių dydis, vidutinė gyvenimo
trukmė, sveikatos pokyčiai, šeimos struktūra, jos pokyčiai)
Lietuvoje pastarųjų metų politinė, socialinė ir ekonominė raida pakeitė per daugelį metų šalyje
susikloščiusias demografines tendencijas. Demografiniai procesai įgavo naujų bruožų: labai
sumažėjo gimstamumas, o mirtingumas padidėjo, gyventojų migracinį prieaugį pakeitė migracinis
mažėjimas. Dėl to nuo 1992 metų Lietuvos gyventojų skaičius pradėjo mažėti. 2000-ųjų pradžioje
Respublikoje gyveno 3mln. 698,5 tūkst. gyventojų.