Socialiai atsakingo vartojimo tyrimas Lietuvoje

Ištrauka

SOCALIAI ATSAKINGO VARTOJIMO TYRIMAS LIETUVOJE
Verslo etikos projektas

TURINYS
Įvadas 3
Socialiai atsakingas vartojimas 4
Socialiai atsakingas vartojimas visuomenėje 5
Socialiai atsakingo vartojimo veiklos 5
1 pav. Socialiai atsakingų įmonių veiklos sritys 7
2 pav. Sąžiningos prekybos ženklas 7
Vartotojų sprendimo priėmimo procesas 7
3 pav. Vartotojų sprendimo priėmimo procesas 8
Socialiai atsakingo vartojimo matmenys 9
4 pav. Atsakingo vartojimo aspektai 10
Socialiai neatsakingas vartojimas 10
Socialiai atsakingo vartojimo skatinimo iniciatyvos Lietuvoje 11
5 pav. Vartotojų švietimo schema 12
Šaltinis: VVTAT, www.vartotojoteises.lt 12
Organizacijos atsakomybės evoliucija 13
6 pav. Organizacijos atsakomybės evoliucija 13
Atliekų kiekio prognozavimo – rodiklius veikiančių veiksnių Lietuvoje tyrimas 13
Akcinė bendrovė „Achema“ 15
Atsakingas verslas 16
Socialinė atsakomybė 16
Aplinkos apsauga 16
Atsakomybė visuomenei 17
Partnerystė su vietos bendruomenėmis 17
Savanorystė ir akcijos 17
AB „Achema“- socialiai atsakinga įmonė 18
Narystė organizacijose 18
Dalyvavimas visuomenės iniciatyvose 18
Apklausa „Socialiai atsakingas vartojimas Lietuvoje“ 19
Literatūros sąrašas 26
Išvados 27
Apklausos išvados 27

Įvadas
XXI amžiuje neigiamos vartojimo ir gamybos pasekmės paskatino verslininkus aktyviau
kalbėti apie socialinę atsakomybę. Neigiamos vartojimo pasekmės skatina žmones vartoti atsakingiau,
atidžiau rinktis perkamas prekes. Verslo įmonės stengiasi tausoti gamtos išteklius, siekia sumažinti
žalingą gamybos poveikį gamtai, rūpinasi personalo darbo sąlygų gerinimu, moka darbuotojams
adekvatų atlygį ir sulaukia pelnyto vartotojų palankumo.
Socialiai atsakingas vartojimas – tai toks vartojimas, kai „vartotojai savo sprendimus priima
vadovaudamiesi ne tik noru patenkinti asmeninius poreikius, bet ir atsižvelgdami į galimas priimamų
sprendimų pasekmes aplinkai ir visuomenei“ (Ozkan, 2009, p. 947). Socialiai atsakingo vartojimo
samprata apima tris aspektus: įmonių poveikį vartotojų pirkimo elgsenai, vartotojų perdirbimo įpročius
ir žalingų aplinkai produktų vengimo bei naudojimo mažinimą.
Vartojimo kultūra viena iš svarbiausių šiandienos žmogaus kompetencijų, nes yra susijusi su
išlikimu – asmens, bendruomenės, šalies, žmonijos – ir su jų gyvenimo kokybe. Šiandien vartotojai yra
išlepinti pasirinkimo laisvės. Augančios disponuojamosios pajamos, iki garsiosios ekonominės krizės,
reiškė ir augantį vartojimą. Vartojimas yra galingas įrankis kiekvieno iš mūsų rankose, kuriuo mes
keičiame mus supančią aplinką. Didėjant vartojimo išlaidoms didėja ir neigiamas vartojimo poveikis
aplinkai. Susidarančių buitinių atliekų daugėja ir vis didesnę jų dalį sudaro pakuočių atliekos. Namų
ūkyje didėjant ilgalaikio naudojimo prietaisų skaičiui, suvartotos elektros energijos kiekis pastoviai
auga, o didėjant bendram gyventojų mobilumui, išlaidos transportui taip pat didėja, ir tai didina
šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų emisiją. Kadangi pagal darnaus vartojimo koncepciją, didėjant
vartojimui neigiamas poveikis aplinkai turi ne didėti, o mažėti, tai dabartinės vartojimo tendencijos
Lietuvoje neatitinka darnaus vartojimo principų. Tam, kad sparčiai augant vartojimui neigiamas
poveikis aplinkai nedidėtų, būtina sustiprinti gyventojų švietimą ir aplinkai palankaus gyvenimo būdo
propagavimą, informuoti pirkėjus apie produktų ir paslaugų poveikį aplinkai bei skatinti vartoti
mažesnį poveikį aplinkai darančias prekes ir paslaugas. Ir vartoti atsakingai nebūtinai reiškia vartoti
mažiau. Tinkamesnė reikšmė tam būtų – vartoti teisingai. Šis procesas nėra nepakeičiamas. Kiekvienas
individas gali ir privalo suvokti to svarbą ir būtinybę, suvokti, kad ateitis priklauso nuo mūsų visų ir
kiekvieno atskirai.
Pirmiausia, socialinė atsakomybė, kaip vidinė moralinė norma, gimsta individo sąmonėje.
Kiekvienas veiksmas, tame tarpe ir socialiai atsakingas, iniciuojamas ir vykdomas taip pat individo.
Organizacija – suvokiama kaip žmonių kolektyvas, suburtas siekti bendro tikslo patenkinant savo
poreikius, tad čia socialinė atsakomybė taip pat pirma iniciuojama asmens ar asmenų grupės ir tik
vėliau įgauna didesnį mąstą. Atskirti ir suprasti, kaip kiekvienas sprendimą veikiantis veiksnys atskirai
daro įtaką individo elgsenai yra pakankamai sunku, o kartais ir neįmanoma, dėl sudėtingos jų
tarpusavio sąveikos. Todėl pagrindinis darbo tikslas yra ištirti socialiai atsakingo vartojimo...