Smurtas prieš vaikus šeimos aplinkoje

Ištrauka

TURINYS
SANTRAUKA
PAVEIKSLŲ IR LENTELIŲ SĄRAŠAS
ĮVADAS
1.SMURTAS PRIEŠ VAIKUS ŠEIMOJE TEORINIU ASPEKTU
1.1. Smurto prieš vaikus šeimoje sampratos problemiškumas
1.2. Smurto prieš vaikus šeimoje priežastys
1.3. Smurto prieš vaikus šeimoje įtaka vaikų socializacijai
1.4. Smurto prieš vaikus šeimoje prevencija
1.4.1. Smurto prieš vaikus šeimoje prevencija Lietuvoje
1.4.2. Smurto prieš vaikus šeimoje prevencija Europoje
2. TYRIMAS APIE SMURTĄ PRIEŠ VAIKUS ŠEIMOJE
2.1. Tyrimo metodika
2.2. Tyrimo rezultatų analizė
2.3. Tyrimo apibendrinimas
IŠVADOS
PASIŪLYMAI
LITERATŪRA
SUMMARY
PRIEDAI

SANTRAUKA
Šiandien vis dažniau spaudoje ar per televiziją išgirstame šokiruojančius faktus - apie smurtą
ar prievartą prieš mažamečius vaikus, o smurtautojas daug stipresnis tiek fiziškai, tie psichologiškai,
dažnai ir išsilavinęs, sveikas žmogus. Tūkstančiai Lietuvos žmonių, paslydę ant labai trapaus
ekonominio pagrindo ir neatsilaikę prieš pereinamojo laikotarpio skurdą bei vertybių krizę, palūžę
praranda gebėjimą tinkamai atlikti tėvo ir motinos pareigas. Neretai tai pasireiškia nepakankama
vaiko priežiūra, emocinės šilumos stoka, ir ne taip retai – artimiausių šeimos narių elgesiu,
sukeliančiu tiesioginį pavojų vaiko fizinei ir dvasinei sveikatai.
Darbo tikslas - išanalizuoti smurto prieš vaikus šeimoje situaciją. Norint pasiekti šį tikslą
iškelti šie uždaviniai: pateikti smurto sampratą; išanalizuoti smurto prieš vaikus šeimoje priežastis,
pateikti problemos pasekmes ir prevencijos galimybes teoriniu aspektu.
Tyrimo objektas: smurtą šeimose patiriantys vaikai.
Kontingentas: Klaipėdos X vidurinės mokyklos vyresnių klasių mokiniai bei mokytojai.
Tyrimo metodai: 1. mokslinės literatūros analizė.
2. Apklausa raštu.
Išanalizavus mokslinę literatūrą ir atlikus tyrimą galime kad smurtas plačiąja prasme reiškia
fizinę, psichologinę, seksualinę prievartą, nepriežiūrą. Pagrindinės smurto prieš vaikus šeimoje
priežastys yra: tėvų gyvenimo istorija, asmenybės tipas, socialinė ir kultūrinė tėvų gyvenimo
aplinka, paveldimumas, šeimos tradicijos. Smurtas prieš vaikus šeimoje trukdo vaikų socializacijos
procesui, o šeima ir yra socializacijos institutas, atliekantis esminį vaidmenį individo socializacijos
procese. Smurto prieš vaiką šeimoje Lietuvoje efektyviausias prevencijos būdas – visų sričių
specialistų vieningas darbas, suderintos pastangos, pagalba nukentėjusiam vaikui ir jo šeimai nuo
pranešimo apie įvykį iki reabilitacijos proceso pabaigos. Yra būtina stiprinti šeimos paramos -
socialinės ir psichologinės - sistemą, diegti ankstyvosios intervencijos programas.
Atliktus tyrimą galime pateikti šias išvadas:
- smurtas prieš vaikus šeimoje dažniausiai pasireiškia esant svaiginančių medžiagų
vartojimo atveju, esant socialiniam šeimos nestabilumui ir pasireiškia fiziniu
susidorojimu, rečiau psichiniu ir seksualiniu išnaudojimu, smurtauja dažniausiai
vyriškos lyties šeimos nariai.
- vaikai patyrę savo šeimoje smurtą negauna tinkamos socialinės pagalbos, todėl
smurtą patyręs vaikas sunkiai socializuojasi ir integruojasi į pilietinę visuomenę.

ĮVADAS
Smurtas tai dažna ir didelė problema mokyklose, šeimose, paauglių tarpusavio
nesutarimuose ir t.t. Apie smurtą mes vis dažniau ir dažniau kalbame. Nors dauguma vaikų auga
laimingose šeimose, yra rizikos grupės vaikų, kurie patiria smurtą savo namuose.
Vaikai, augdami visuomenėje, kur egzistuoja smurtas ir prievarta, gali prarasti pasitikėjimą
tiek suaugusiais, tiek savimi, išmokti tokių bendravimo būdų, kurie pagrįsti agresija bei prievarta.
Jie tampa nesaugūs, kartais jų elgesys neprognozuojamas ir sunkiai valdomas.
Prievarta kaip fenomenas lydi visą žmonijos istoriją, ją aprašo įvairūs autoriai nuo pačių
ankstyviausių rašytinių šaltinių - Biblijos, Egipto ar Babilono raštijos paminklų, Homero poemų ligi
šių dienų. Prievarta vaizduojama labai įvairiais pavidalais - nuo didvyriškumo iki nusikaltimo,
prievarta prieš moterį, prieš vyrą, prieš silpnesnį ir lengvai pažeidžiamą asmenį (K.Lubšys, 2003).
Humanistinė filosofija įtakojo ugdymo reformas ir dėl to keitėsi požiūris į vaiką. Vaikas
pripažįstamas kaip unikali būtybė, turinti savitus poreikius ir teisę juos realizuoti. Suaugęs
stimuliuoja vaiko vystimąsi tapdamas pagalbininku vaiko savęs pažinimo ir saviraiškos procese,
kurdamas emociškai saugią ir ugdymui turtingą bei lavinančią aplinką. Anot D.Kulvietienės (2004),
iš vienos pusės XX a. sukūrė palankias sąlygas asmenybės ugdymui,...