SMILKININIO ŽANDIKAULIO SĄNARIO DISFUNKCIJOS RADIOLOGINĖ DIAGNOSTIKA

Ištrauka

SMILKININIO ŽANDIKAULIO SĄNARIO DISFUNKCIJOS RADIOLOGINĖ DIAGNOSTIKA
Referatas

ĮVADAS
Smilkininio apatinio žandikaulio sąnario (SAŽS) disfunkcijos terminas yra gana platus,
apimantis skaumo, kramtomųjų raumenų ir SAŽS disfunkcijos sąvokas. Yra daug veisknių, kurie
sukelia SAŽS disfunkcijas: sąnarinio disko poslinkis, degeneracinės sąnario ligos (osteoartritas,
reumatoidinis artritas), psichologiniai faktoriai suaktyvinantys skeleto raumenų veiklą, griežimas
dantimis, traumos, netaisyklingas dantų sąkandis traumuojantis SAŽS, genetiniai ir hormoniniai
veiksniai. Įvairioms SAŽS būklėms diagnozuoti net tik kaulų, bet ir vidinių sąnario struktūrų srityse
pasitarnauja rentgenologijos metodai. Kaip bebūtų rentgeno diagnostikos atlikimas turi būti
pagrįstas paciento nusiskundimais ir klinikiniais požymiais.
Smilkininio apatinio žandikaulio sąnario tyrimo pasirinkimas priklauso nuo konkretaus
klinikinio atvejo, nes kietieji ir minkštieji audiniai tiriami skirtingais metodais. Nors dažniausiai
klinikines problemas susijusias su SAŽS sukelia raumenų parafunkcijos (tokios kaip bruksizmas)
arba vidiniai sąnarinio disko pakitimai, tačiau dažniausiai tyrimai pradedami nuo kietųjų audinių -
įvertinami kaulų kontūrai, sąnarinių galvų padėtis sąnarinių duobių ir sąnarinių gumburėlių
atžvilgiu, sąnariniai tarpai esant fiziologiniam sąkandžiui ir išsižiojus. Tyrimas išsižiojus ypač
svarbus įtariant intrasąnarinius pokyčius. Kadangi SAŽ sąnarys yra derintinis, dažniausiai atliekami
abiejų pusių sąnarių tyrimai ir jų palyginimai tarpusavyje. Minkštųjų audinių tyrimai atliekami tais
atvejais, kai reikalinga informacija apie sąnarinio disko poziciją, morfologiją, vientisumą arba kai
tiriamos raumenų ir sąnarį supančių audinių anomalijos.