SLAUGYTOJŲ, DIRBANČIŲ INTENSYVIOS TERAPIJOS SKYRIUOSE, STRESĄ SUKELIANTYS VEIKSNIAI IR JŲ VALDYMO BŪDAI

Ištrauka

SLAUGYTOJŲ, DIRBANČIŲ INTENSYVIOS TERAPIJOS SKYRIUOSE, STRESĄ SUKELIANTYS VEIKSNIAI IR JŲ VALDYMO BŪDAI
SAVARANKIŠKAS DARBAS

Turinys
ĮVADAS 3
1.STRESAS, JĮ SUKELIANTYS VEIKSNIAI BEI STRESO POVEIKIS SVEIKATAI 5
1.2. Streso samprata 5
1.2. Stresą sukeliantys veiksniai 6
1.3. Streso poveikis sveikatai 8
2.STRESO ĮTAKA DARBO REZULTATAMS IR STRESO VALDYMO BŪDAI 10
2.1. Streso įtaka darbo rezultatams 10
2.2. Streso valdymo būdai 12
3.TYRIMO METODIKA, ORGANIZAVIMAS IR REZULTATŲ ANALIZĖ 15
3.1. Tyrimo metodika ir organizavimas 15
IŠVADOS 18
MOKSLINĖS INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS 19
PRIEDAI 22

ĮVADAS
Problemos aktualumas. Stresas yra viena didžiausių šiuolaikinės civilizacijos
problemų (Mikaliūkštienė ir kt., 2012). Psichologinę ir fiziologinę įtampą kartkartėmis patiria
devyni iš dešimties šalies gyventojų, o kas penktas suaugęs Lietuvos žmogus tikina, kad streso
patiria dažnai. Pastaruoju metu tai tampa vis dažnesniu reiškiniu, jį reikia iš karto spręsti, nes toks
reiškinys ypač sutrikdo kasdienį žmogaus gyvenimą, dirbančių asmenų produktyvumą
(Alifanovienė ir kt., 2015). Taip pat Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos (2012),
gauti duomenys verčia sunerimti, nes stresas yra antroji pagal paplitimą su darbu susijusi sveikatos
problema, su kuria susiduria 22 proc. darbuotojų, dirbančių 27-ose ES valstybėse narėse.
Stresą darbe tyrinėja įvairių sričių medicinos, psichologijos ir socialinių mokslų
mokslininkai. Tyrimais įrodyta, jog profesinėje aplinkoje stresas atsiranda dažniausiai tarp tų
profesijų, kurioms keliami dideli fiziniai ir psichologiniai reikalavimai bei yra mažos darbuotojų
savarankiškumo galimybės. Slaugytojo profesija yra viena iš tokių. Dirbant slaugytoju, dažnai tenka
susidurti su įvairaus tipo stresu (Kazimėnienė ir kt., 2015)
Pasak, Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros (2011), atlikus mokslinius tyrimus
buvo išskirtos 3 streso rūšys: fiziologinis stresas, psichologinis stresas ir įpročio bei elgesio stresas.
Kiekviena streso rūšis skirtingai paveikia žmogaus organizmą. Fiziologinis stresas sukelia širdies,
kvėpavimo, raumenų tonuso, judesių koordinacijos sutrikimus. Emocinį stresas sukelia emocinę
įtampą, baimę, frustraciją. Galiausiai įpročio bei elgesio stresas sukelia piktnaudžiavimą žalingais
įpročiais, smurtą, prievartą ir šeimyninių santykių problemas.
Darbuotojai, paveikti streso, savo darbą atlieka prasčiau, neigiamai vertina savo darbo
ir gyvenimo kokybę, o tai atsiliepia ne tik pacientų sveikatos priežiūros kokybei, bet ir
komandiniam sveikatos priežiūros įstaigos darbui (Reigas, 2011).
Tačiau vis dėlto streso pasekmės ne visada gali būti žalingos. Viskas priklauso nuo to
kokie bus taikomi streso įveikimo būdai. Siudikas (2015) savo darbe išskiria tokias streso įveikos
strategijas, kaip: problemų sprendimo, emocinės iškrovos, socialinės paramos poreikio ir vengimo. Į
problemą orientuota streso įveika pasižymi aktyviais individo veiksmais siekiant pašalinti
stresoriaus įtaką. Šiuo atveju siekiama išspręsti iškilusias problemas keičiant aplinką arba save. Į
emocijas orientuota streso įveika keičia ne objektyvią situaciją, bet jos suvokimą. Ši įveika mažina
stresines situacijos sukeltą distresą, palengvina neigiamus emocinius išgyvenimus (Grakauskas,
2011). Su socialine parama susijusios streso įveikos strategijos apima instrumentinę ir emocinę
socialinę paramą. O taikant psichologinio vengimo strategijas įveikiant stresinę situaciją, yra
naudojami įvairūs dėmesio nukreipimo būdai arba teigiamai interpretuojama situacija (Rovas, 2012).