Skurdo priežastys, matavimo būdai ir padėtis Lietuvoje bei pasaulyje

Ištrauka

Turinys
Įvadas 4
Kokios skurdo priežastys? 4
Pajamų nelygybės matavimo teorijų apžvalga 5
Skurdo matavimo būdai 6
Skurdas pasaulyje 8
Skurdas Europoje ir Lietuvoje 8
Šaltiniai 10

Skurdas – viena iš didžiausių pasaulio problemų, kurios, atrodo, neįmanoma sustabdyti. Kasmet
visame pasaulyje yra renkami pinigai padėti įveikti skurdą įvairiuose regionuose, tačiau jokių
pokyčių į gerąją pusę nematyti. Beveik trečdalis – 30,8 proc. Lietuvos gyventojų 2013 metais
gyveno ties skurdo riba ir tai buvo vienas didžiausių rodiklių Europoje pagal paskelbtus statistikos
tarnybos Eurostatos duomenis. Prie skurdo prilyginami žmonės, kurių pajamos nesiekia 60 proc.
šalies vidurkio. Nepriteklius atsiranda dėl valstybės politikos, visuomeninės kultūros ir dėl pačio
žmogaus. Kitaip tariant – tai urbanizacijos ir spartaus pramonės vystymosi padarinys.
Su negailestinga realybe šiuo metu susiduria 79 milijonai žmonių pasaulyje. Vieni iš jų negali
susimokėti už šildymą žiemą, susirgę – už gydymą. Kiti neįstengia tinkamai pasirūpinti savo
vaikais, kad jiems nieko netrūktų. O dar kiti neturi net stogo virš galvos. Skurde augantys vaikai
dažniausiai ir užaugę skursta. Taip susikuria uždari skurdo ratai, didėja visuomenės susiskaidymas
ir socialinės įtampos.
Kokios skurdo priežastys?
Nedarbas lieka viena pagrindinių skurdo priežasčių Lietuvoje. Nors ekonomikai augant
nedarbas vis mažėja ir daug kur jau trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, bedarbių tebėra, o
ilgalaikiai bedarbiai (nedirbantys ilgiau nei metus) sudaro daugiau kaip pusę visų bedarbių.
Ilgalaikius bedarbius sunkiau įdarbinti. Moterims, kurioms per 45 metus, taip pat sunkiau susirasti darbą.
Kita priežastis - mažos pajamos susijusios su neefektyviais ūkiais – daugiausia žemės
ūkyje, bet ne tik jame. Dirbantys nekvalifikuotą ar nenuolatinį darbą gauna menkus
atlyginimus, kurių nepakanka padoriai gyventi. Per menkas pajamas nulemia ir kiti
veiksniai (vieniši tėvai, daugiavaikės šeimos) bei aplinkybės (menka sveikata, invalidumas,
senatvė, blogos būsto sąlygos ar jo neturėjimas).
Mažėjantis gimstamumas ir darbingo amžiaus žmonių emigracija, dėl ko didėja
dirbantiesiems tenkanti senų žmonių išlaikymo ir kitų socialinių išmokų našta.
Korupcijos paveikta viešoji politika, jos iškreipti biudžetinių lėšų paskirstymas, mokesčių
sistemos struktūra bei lengvatos teikia daugiau galių tiems, kas turi pinigų.