Skara, atlikta šenilo technika

Ištrauka

SKARA ATLIKTA ŠENILO TECHNIKA

TURINYS
1.ĮVADAS 3
1.1.Kūrinio idėja, idėjos kilmė, sumanymas 3
1.2.Pasirinktos idėjos asmeninis ir socialinis reikšmingumas 3
2.KŪRYBINIO DARBO IR KONTEKSTO ANALIZĖ 4
2.1.Išanalizuoti pasirinkto kūrinio / projekto stiliaus, žanro, technikos kūriniai -
analogai 4
2.2.Apžvelgti pasrininkto dailės objekto meninio sprendimo pavyzdžiai (analogų
analizė) 8
2.3.Sukurto kūrinio technika, forma, stilius, žanras, panaudotos išraiškos
priemonės 9
2.4.Kūrinio kompoziciniai principai, forma, struktūriniai elementai, stilius,
panaudotos išraiškos priemonės 10
2.5.Pasirinkto kūrybos stiliaus ir žanro ištakos, ryšys su pasaulio ir Lietuvos
kultūros paveldo žymiausiais atstovais, šiame kontekste įvertintas savasis
kūrinys 10
3.IŠVADOS 12
3.1.Savi dailės gebėjimai 12
3.2.Asmeniniai pasiekimai, išgyvenimai, sunkumai ir trūkumai kūrybinio proceso
metu 12
4.INFORMACINIAI ŠALTINIAI 13
4.1.Literatūra 13
4.2.Neperiodinė literatūra internete 13
5.PRIEDAI 15
5.1.Analizuotų analogų pavyzdžiai 15
5.2.Idėjos eskizų originalai 18
5.3.Darbo eigą fiksuojančios fotonuotraukos
5.4.Pabaigto kūrybinio darbo fotonuotrauka

1. ĮVADAS
1.1. Kūrinio idėja, idėjos kilmė, sumanymas
Idėja sukurti skarą kilo pasitarus su dailės mokytoja. Skaros – tautinio kostiumo dalis, kuri
iki šiol likus kitų kostiumo dalių „šešėlyje“. Skaros ir skarelės – viena mėgstamiausių ir įvairiausių
moterų aprangos dalių bei aksesuarų. Laiko tėkmėje ši puošmena išlaikė tradicinius ir įgavo naujų
išvaizdos bei nešiosenos ypatumų. Kintantis kaimo gyvenimo būdas bei nykstanti riba tarp miesto ir
kaimo madų atsispindėjo ir skarų nešiojime.
XX a. pradžioje skaros išėję iš mados, šiandien vėl atgimsta. Šiandien karaliauja megztos,
nertos kiauraraštės skaros ar šaliai, moterys noriai puošiasi mažomis skarelėmis. Kiekviena skara –
savita ir išsiskirianti, derinama prie šventinio drabužio.
Skarų atlikimo technika įvairi. Mano sumanyta skara – Užgavėnių skara, atlikta šenilo
technika. Kuriant skarą buvo laikomasi pasirinkto dailės žanro reikalavimų, kūrinys pasižymės
autentiškumu. Tai bus tikrai originalus ir autentiškas šios srities kūrinys, nes tokia technika pagamintų
skarų neteko matyti.
1.2. Pasirinktos idėjos asmeninis ir socialinis reikšmingumas
Skaros – viena iš viršutinių moters šiltųjų drabužių dalių. XIX a. – XX a. pradžioje skaros
buvo žinomos, kaip neatskiriama moterų drabužių dalis, o Dzūkijoje jos ypač plačiai buvo
naudojamos. Didžiosiomis skaromis moterys siautėsi eidamos į bažnyčią, ypač į atlaidus, į svečius.
Skaromis siausdavosi ne tik žiemą, nuo šalčio, bet ir vasarą vėsesniu oru. Dar iki XX a. pradžios tai
buvo svarbi moterų puošmena.
Skaros iki šiol tebenaudojamos renginiuose, mugėse, norint išreikšti ryšį su liaudies
tradicijomis. Skarų siautimosi tradicija nepamirštama folkloriniame ansamblyje, dainuojančios
moterys siaučiasi per koncertus. Ypač skarų dėvėsena paplito kaip Užgavėnių drabužių elementas. Per
Užgavėnes persirengėliai gaubiasi ir rišasi įvairiausiomis skaromis, nešiosenos būdus stengdamiesi
iškreipti: rišamasi per juosmenį ar pažastis, sulenkiama kreivai ir netvarkingai. Dažniau dėvimos
ryškiaspalvės skaros.