Šimtakojai (Myriapoda)

Ištrauka

Referatas
Šimtakojai (Myriapoda)

Įvadas
Šimtakojai – bestuburiai gyvūnai, kaip ir vabzdžiai. Tačiau šimtakojis turi
per daug kojų, kad galėtų būti priskirtas prie vabzdžių. Vabzdys turi šešias
kojas, šimtakojis jų turi gerokai daugiau. Šimtakojis nebūtinai turi šimtą
kojų: vienos šimtakojų rūšys turi keliolika porų kojų, kitos - virš šimto.
Šimtakojai gyvena drėgnose vietose. Jie yra plėšrūs, greiti ir agresyvūs.
Šimtakojai yra labai aktyvūs, sutrikdyti sprunka labai greitai. Šimtakojis
gali išgyventi gana ilgai, yra žinoma atvejų, kai jis išgyveno virš 6 metų.
Klasifikacija
Šimtakojų klasė skirstoma į keturis poklasius: Skolopendreles,
Trišakaūsius, Dviporiakojus, Lūpakojus.
1 poklasis. Skolopendrelės (Symphyla). Smulkūs šimtakojai, turintys tris
poras burnos galūnių. Kūnas sudarytas iš 24 segmentų, turi 12 porų
galūnių. Maksilės be čiuopiklių, nėra net smegenų skiaučių. Iš viso žinoma
apie 150 rūšių. Stambiausi iki 8 mm.
Skolopendra (Scolopendra morsitans) ;Paplitusi Europoje skolopendra.
Scolopendrella immaculata
Skolopendros įkandimas pavojingas žmogui.

2 poklasis. Trišakaūsiai (Pauropoda). Mažiausi šimtakojai. Kūnas
sudarytas iš 10-11 segmentų. Juos galima pažinti iš trumpučių trišakių
antenų ir liemens. Iš viso žinoma apie 350 rūšių. Daugelio ilgis 2-3 mm.
Pauropus silvaticus ; Minta grybų
hifais. Tišakaūsį atpažinti labai paprasta, matomos trumpos trišakės antenos
ir storas liemuo.
3 poklasis. Dviporiakojai (Diplopoda). Kūnas apvalus, už galvos yra
„kaklo“ segmentas, už jo – 3 segmentai, kurie turi po vieną pora kojų. Kiti
liemens segmentai susijungę poromis, todėl turi po dvi poras kojų. Iš viso
žinoma apie 7500 rūšių. Kūno ilgis nevienodas – nuo 2 mm iki 30 cm, o
kojų nuo 13 mm iki 3 cm.
Schizophyllum ; Paplitęs Europoje.
Šio poklasio šimtakojai vietoj pirmųjų maksilių turi dantytą neporinę
plokštelę – gnatochiliariją. Kiekviename segmente turi po dvi poras
ganglijų, taigi šių šimtakojų kūno segmentai susilieję poromis.
Kiekviename segmente yra dvi poros kvėptukų, tai taip pat liudija, jog jų
segmentai susilieję poromis. Nuo kvėptukų į kūno vidų eina šakoti trachėjų
vamzdeliai, kurių vidus išklotas kutikule. Jos vidurinis sluoksnis sudaro
sustorėjusią spiralę, todėl vamzdeliai nesideformuoja ir gali pailgėti arba
sutrumpėti. Diplopoda kiekviename segmente turi dvi poras ostijų.
Sėklatakiai atsiveria prie galvos – trečiajame liemens segmente. Diplopoda
genties individai išorinių lytinių organų neturi. Patinai išskiria spermos
lašelius arba spermatoforus, kurie vėliau patenka į patelės lytinius takus.
Tai augalėdžiai, minta pūvančiais augalais. Naktį Diplopoda lėtai ropoja,
ieškodami pūvančių augalų ar tekančių sulčių.