SIDABRO-ALAVO OKSIDO NANODALELIŲ SINTEZĖ IR STABILUMAS

Ištrauka

Bakalauro baigiamasis darbas
SIDABRO-ALAVO OKSIDO NANODALELIŲ SINTEZĖ IR STABILUMAS

TURINYS
ĮVADAS 5
Santrumpos 6
1. Mokslinės literatūros analizė 7
1.1 Nanodalelių įvairovė 7
1.2 Sidabro nanodalelės ir jų sintezė 8
1.2.1 Citratinės cheminės sintezės metodas 8
1.2.2 Borohidridinės cheminės sintezės metodas 10
1.2.3 Poliolio cheminės sintezės metodas 11
1.2.4 Fotocheminės sintezės metodas 12
1.2.5 Mikrobangų sintezės metodas 13
1.2.6 Biologinės sintezės metodas 14
1.2.7 Fizinis garinimo-kondensacijos metodas 14
1.2.8 Fizinės lazerinės abliacijos metodas 15
1.2.9 Fizinis elektros lanko iškrovos metodas 16
1.3 Apvalkalu izoliuotos sidabro nanodalelės ir jų sintezė 17
1.4 Sidabro nanodalelės izoliuotos alavo oksidu 18
2. Eksperimentinė dalis 21
2.1 Reagentai ir tirpikliai 21
2.2 Įranga 21
2.3 Sidabro nanodalelių citratinė sintezė su dietilenglikoliu 22
2.4 SnO2 apvalkalo formavimas 23
2.5 Ag/SnO2 nanodalelių stabilumo tyrimai skirtingoje terpėje 23
2.6 Ag/SnO2 nanodalelių stabilumo tyrimai skirtinguose tirpikliuose 24
2.7 Raman ir SHINERS matavimai 25
3. Rezultatai ir jų aptarimas 26
3.1 Sidabro nanodadelių sintezė 26
3.2 SnO2 apvalkalo formavimas 28
3.3 Ag/SnO2 nanodalelių stabilumas skirtinguose tirpikliuose 30
3.4 Ag/SnO2 nanodalelių stabilumas skirtingoje terpėje 34
3.5 Ag/SnO2 nanodalelių pritaikymas SHINERS eksperimentui 39
4. Išvados 41
Literatūros sąrašas 42
Santrauka 47
Summary 48

ĮVADAS
Sidabro nanodalelės pastaraisiais metais pradėtos itin intensyviai tyrinėti. Jų išskir-
tinės savybės (nano dydis, laidumas, didelis paviršiaus plotas ir kt.) leidžia jas pritaikyti
konstruo- jant optinių, elektroninių, saulės ir kitų sistemų įrenginius. Dėl savo antipatogeninio
aktyvumo jos yra patrauklios kaip diagnostikos įrankiai medicinos, biotechnologijų ir aplinkos
apsaugos moks- luose.
Bet koks sėkmingas sidabro nanodalelių pritaikymas reikalauja sidabro paviršiaus
modifikavimo. Skirtingos inertinės dangos (polimerai, grafenas, pereinamieji metalai ir jų
oksidai) saugo nanodaleles nuo agregavimo ir sulipimo, taip pat padeda išspręsti biologinio
suderinamumo problemas. Sidabro šerdies ir įvairių oksidų (SiO2, MnO2, TiO2 ir kt.) sistemos
plačiai naudojamos Ramano spektroskopijoje. Tokios nanodalelės, išbarstytos ant
analizuojamojo paviršiaus veikia kaip maži Ramano signalo stiprintuvai. Dėl to galima įrašyti
informatyvius mažų koncentracijų įvairių analičių spektrus. Alavo oksidas yra perspektyvi
apsauginė danga lyginant su kitomis, nes yra stabili plačiame pH diapazone. Tai atveria
platesnes metodo pritaikymo galimybes.
Baigiamajam darbui atlikti buvo pasirinkta sintetinti sidabro nanodaleles dengtas a-
lavo oksidu. Nuspręsta tirti jų stabilumą skirtingoje terpėje ir tirpikliuose, papildant trūkstamus
apžvelgtoje literatūroje duomenis.
Tikslas: susintetinti sidabro-alavo oksido nanodaleles, ištirti jų stabilumą ir pritaikyti jas apval-
kalu izoliuotų nanodalelių sustiprintos Ramano spektroskopijos (angl. shell-isolated nanoparticle
enhanced Raman spectroscopy – SHINERS) tyrimuose.
Uždaviniai:
1)Nustatyti tinkamiausią sintezės temperatūrą Ag/SnO2 nanodalelių sintezei.
2)Ištirti susintetintų nanodalelių stabilumą skirtinguose tirpikliuose.
3)Ištirti susintetintų nanodalelių stabilumą skirtingoje terpėje.
4)Išbandyti susintetintas nanodaleles SHINERS tyrimuose.