ŠEŠĖLINĖS EKONOMIKOS APSKAITOS GALIMYBĖS IR METODAI

Ištrauka

ŠEŠĖLINĖS EKONOMIKOS APSKAITOS GALIMYBĖS IR METODAI
Referatas

TURINYS
1.ĮVADAS 3
2. ŠEŠĖLINĖ EKONOMIKA 4
2.1. Oficialiai neapskaityta ekonomika 4
2.2. Šešėlinės ekonomikos dydis Lietuvoje 5
2.3. Šešėlinės ekonomikos apskaitos metodai 9
2.4. Šešėlinės ekonomikos sukeliamos problemos 10
2.5 Kova su šešėline ekonomika 11
3. IŠVADOS 14
4. LITERATŪRA 16

1.ĮVADAS
Šešėlinė ekonomika vadinama neapskaitoma arba tik iš dalies apskaitoma ūkinė komercinė
veikla. Tai visa gamyba ir prekių, paslaugų tiekimas, kuris yra slepiamas nuo valdžios institucijų, jog
būtų galima išvengti įvairių mokesčių valstybei arba tam tikrų įstatymų vykdymo, pavyzdžiui,
minimalaus atlyginimo mokėjimo. Šešėlinės ekonomikos lygis šalyje priklauso nuo šalių pragyvenimo
lygio, žmonių požiūrio į šešėlį ir valstybės teikiamas paslaugas, valstybės institucijų veiklos
efektyvumo ir kitų priežasčių. Siekiant mažinti šešėlinės veiklos šalyje apimtis, būtina įvertinti visus
šiuos veiksnius ir atsakingai rinktis kovos su šešėline ekonomika priemones.
Šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje siekia 30%. Tai didžiausia dalis Europos Sąjungoje kartu
su Bulgarija ir Rumunija. Viešosios įstaigos "Lietuva be šešėlio" surinktai duomenimis, net 62%
Lietuvos gyventojų toleruoja šešėlinę prekybą. Jolitos Krumplytės (2009) atlikto eksperimento
vertinimo rezultatai parodė, kad Lietuvoje svarbiausias dalyvavimo šešėlinėje ekonomikoje motyvas –
siekimas išlikti rinkoje.
Įvertinti šešėlinės ekonomikos dydį ir vystymąsi yra labai sudėtinga, todėl tam yra skiriami du
pagrindiniai būdai išanalizuoti šešėlinę ekonomiką -tiesioginis ir netiesioginis. Prie tiesioginių metodų
yra priskiriami apklausos bei mokesčių audito metodai. Netiesioginiai metodai nagrinėti šešėlinę
ekonomiką vadinami „ rodiklių“ arba makroekonomikos metodais. Remiantis šiais metodais galima
gauti tikslesnę informaciją apie šešėlinės ekonomikos vystymąsi bei dydį.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas skelbia, jog šešėlinės ekonomikos dydžiui šalyje įtaką daro
žmonių pakantumas šešėlinei ekonomikai bei pasitikėjimas joje sukuriamoms prekėms ir paslaugoms.
Šešėlyje vykdoma veikla daro didelę žalą valstybei bei jos gyventojams. Šešėlinei ekonomikai
plečiantis, vyriausybės metinės pajamos santykinai mažėja. Esant šešėlinei ekonomikai nėra būdo
tiksliai nustatyti infliacijos lygio, todėl vyriausybės priimami ekonominiai sprendimai, kurie yra
privalomi esant didesniems infliacijos pokyčiams ne visada būna pakankamai racionalūs.